Nuo nepageidaujamo nėštumo saugančios kontracepcijos sąrašas šiais laikais labai išsiplėtė, tačiau apsisaugoti nuo lytiniu keliu plintančių ligų įmanoma vis dar tuo pačiu, dar prieš gerus du šimtmečius prekyboje atsiradusiu prezervatyvu.

Šis išradimas tapo tikra panacėja seksualinę revoliuciją išgyvenusiame pasaulyje. Bėda ta, kad atsiradus naujoms technologijoms, atrandama įrodymų, kad pavojingi virusai ir bakterijos prasiskverbia netgi pro lateksą.

Dėl prezervatyvų kritikos užsipultas popiežius

Rusijos Krasnodaro UNESCO centro darbuotojas, sveikatinimo programų organizatorius bei Vedų specialistas Aleksandras Usaninas savo knygose teigia, kad įvairių sričių sveikatos specialistų teiginiai, jog prezervatyvai patikimai apsaugo nuo lytiniu keliu plintančių ligų ir nepageidaujamo nėštumo, tik dar labiau prisideda prie infekcijų plitimo visuomenėje.

Anot jo, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) dydis – 0,1 mikrono, sifilio – 1,5, spermatozoido – 3 mikronai. Tuo tarpu lateksinio prezervatyvo poros svyruoja nuo 5 iki 50 mikronų. Taigi jos nuo 50 iki 500 kartų didesnės nei ŽIV. Dydžių santykis, anot autoriaus, prilygsta kumščio ir durų plyšio skirtumui. Mokslininkas piktinasi, kad žmonės nepagrįstai raginami jaustis saugūs nesaugių intymių santykių metu, užuot būtų mokomi susigaudyti savo vertybėse.

Apie tai, kad nėra šimtaprocentinės apsaugos nuo pavojingų ligų ir nėštumo, savo pacientams dažnai primena ir Lietuvos katalikiškos pakraipos šeimos medicinos centrų gydytojai. Kai kurie medikai cituoja mokslinius tyrimus, anot kurių prezervatyvai nuo nepageidaujamo nėštumo neapsaugo net 40 proc. atvejų.

Kaune buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausiamos aborto daryti atėjusios moterys. Pasirodė, kad nuo ketvirtadalio iki trečdalio respondenčių saugojosi prezervatyvais.

Tuo tarpu pernai vienas iš prestižinių pasaulio medicinos žurnalų „Lancet“ apkaltino popiežių Benediktą XVI savo pastabomis apie prezervatyvus iškraipant mokslą. Žurnalo redakcija taip sureagavo į popiežiaus pareiškimą, peikiantį prezervatyvus tiek jų saugumo, tiek moralumo aspektais. Žurnale buvo patikinta, kad prezervatyvai vyrams yra vienintelė efektyvi priemonė sumažinti lytiniu būdu perduodamą ŽIV – ligą, nuo kurios pasaulyje miršta daugybė saugusiųjų ir vaikų.

„Kai įtakingas asmuo, religinis arba politinis veikėjas, pateikia neteisingą mokslinį pareiškimą, kuris gali būti žalingas milijonų žmonių gyvybėms, jie turi atsisakyti tokio pareiškimo arba pakoreguoti oficialius įrašus. Net ne tokia reikšminga popiežiaus Benedikto pastaba padarytų didžiulę žalą viešiesiems ir sveikatos apsaugos šalininkams, įskaitant tūkstančius katalikų, kurie nepailsdami dirba, bandydami užkirsti kelią ŽIV plitimui visame pasaulyje“, - buvo rašoma straipsnyje.

Saugumą mažinantys veiksniai

Lietuvos užkrečiamų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė Rita Butylkina, paklausta, kuria barikadų puse tikėti, pripažįsta, kad abejonės prezervatyvu saugumu turi pagrindo. Patys gamintojai rašo, kad jų patikimumas – 95 proc. Tai pakankamai daug, tačiau tam reikia idealių sąlygų.

„Šimtaprocentinės garantijos nėra bet kuriuo atveju, todėl teigti, kad prezervatyvas apsaugos nuo visų blogybių, negalima. Kaip pasakė viena gydytoja, paprasta būti geriausiu, kai esi vienintelis. Taigi patikimiausi santykiai yra su pastoviu partneriu“, - pusiau juokais, pusiau rimtai teigė pašnekovė.

Anot jos, saugumą lemia daugybė veiksnių, taip pat ir paties žmogaus elgesys. Pavyzdžiui, prezervatyvą reikia naudoti visų lytinių santykių metu. Pirkti jį reikėtų ne prekybos centre, o vaistinėje. Tuomet tikrai nebus pasibaigęs jo galiojimo laikas, gaminys turės patikros sertifikatus, jis nebus apdorotas lubrikantais, kurie suteikia gaminiui slidumo, tačiau mažina jo saugumą. Taip pat veikia ir atskirai naudojami lubrikantų tepalai. Jie padidina prezervatyvų pralaidumą virusams, bakterijoms ir, aišku, spermatozoidams.

„Taip pat negalima naudoti prezervatyvo, kuris metus buvo nešiojamas kišenėje ar kur kitur. Mat jį veikia viskas – temperatūrų pokyčiai, trintis, - pasakojo gydytoja. - Patys nepatikimiausi yra įvairiausių žaismingų formų prezervatyvai, kurie ir sukurti labiau kaip suvenyrai nei kaip rimta apsaugos priemonė“.

Medikė pabrėžė, kad nuo dalies ligų prezervatyvai apskritai nepadeda. Pavyzdžiui, sergant lyties takų pūsleline bėrimai gali atsirasti nebūtinai ant lyties organo. Taip pat ir nuo gimdos kaklelio vėžį sukeliančio papilomos viruso prezervatyvas nėra patikima apsauga. Kita vertus, kol kas tai vienintelė žinoma barjerinė apsaugos priemonė nuo lytiškai plintančių ligų ir nepageidaujamo nėštumo. Svarbiausia žinoti – rizika išlieka visada.

Komentarai (19)