Iki 2022 m. pabaigos Pasaulio sveikatos organizacijai buvo pranešta apie daugiau kaip 650 mln. užsikrėtimo COVID-19 atvejų. Tikėtina, kad tikrasis skaičius yra daug didesnis, o jų skaičius kiekvieną savaitę didėja šimtais tūkstančių, todėl mokslo bendruomenė sutelkė dėmesį į tai, kad suprastų COVID-19 poveikį mūsų fizinei ir psichikos sveikatai bei smegenų veiklai.

Kaip rašo portalas Sciencealert.com, ankstyvuoju pandemijos etapu miego mokslininkai nustatė, kiek kainuoja ir kokią naudą miego režimui duoda karantinas. Pagrindinė išvada buvo ta, kad per karantiną miegojome daugiau, tačiau miego kokybė buvo prastesnė.

Dabar antroji duomenų banga ima atskleisti, kaip užsikrėtimas COVID-19 paveikia mūsų miegą ir net įsibrauna į mūsų sapnus.

Naujausioje visos šiuo metu turimos mokslinės literatūros apžvalgoje apskaičiuota, kad 52 proc. žmonių, užsikrėtusių COVID-19, užsikrėtimo metu patiria miego sutrikimų.

Dažniausiai pasitaikantis miego sutrikimo tipas, apie kurį pranešama, yra nemiga. Nemiga sergantiems žmonėms paprastai būna sunku užmigti ar išmiegoti ilgiau, jie dažnai prabunda anksti rytais.

Nerimą kelia tai, kad miego sutrikimai kartais išlieka net ir pasveikus nuo infekcijos. Kinijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 26 proc. žmonių, kurie buvo paguldyti į ligoninę su COVID-19, praėjus dviem savaitėms po išrašymo iš ligoninės pasireiškė nemigos simptomai.

O JAV atliktas tyrimas parodė, kad COVID-19 užsikrėtę žmonės dažniau nei niekada nesirgę turėjo miego problemų net ir praėjus mėnesiui po teigiamo COVID-19 testo.

Miego sunkumai ir ilgasis COVID-19

Nors dauguma žmonių greitai pasveiksta nuo koronaviruso, kai kuriems simptomai išlieka ir ilgesnį laiką. Atrodo, kad labai tikėtina, jog ilgai šia infekcija sergantys žmonės susidurs su nuolatiniais miego sutrikimais.

2021 m. atliktame tyrime buvo apklausta daugiau kaip 3 000 žmonių, sergančių ilgai trunkančiu koronavirusu. Beveik 80 proc. tyrimo dalyvių patys nurodė miego problemas, dažniausiai nemigą.

Naujesniame tyrime, naudojant išmaniąsias apyrankes, buvo renkami duomenys apie miego trukmę ir kokybę. Dalyviai, kuriems COVID-19 infekcija tęsiasi ilgai, apskritai miegojo mažiau ir mažiau giliai nei dalyviai, kurie niekada nesirgo COVID-19.

Sciencealert.com rašo, kad gilaus miego praradimas kelia ypatingą susirūpinimą, nes šis miego tipas sumažina mūsų nuovargį ir stiprina koncentraciją bei atmintį. Gilaus miego trūkumas gali būti iš dalies atsakingas už dažniausiai pasitaikantį „smegenų rūką“ COVID-19 metu ir po jo.

Nerimą kelia ir tai, kad COVID-19 dažnai sutrikdo miegą, nes miegas padeda mūsų imuninei sistemai kovoti su infekcijomis.

Kodėl COVID-19 veikia mūsų miegą?

Yra daugybė priežasčių, kodėl COVID-19 infekcija gali lemti prastą miegą. Vienoje apžvalgoje išskirti fiziologiniai, psichologiniai ir aplinkos veiksniai.

Koronavirusas gali daryti tiesioginį poveikį smegenims, įskaitant sritis, kontroliuojančias budrumo ir miego būsenas. Kol kas neturime aiškaus supratimo, kaip tai vyksta, tačiau galimi mechanizmai gali būti viruso poveikis centrinei nervų sistemai ar smegenų kraujotakai.

Tipiški COVID-19 simptomai yra karščiavimas, kosulys ir apsunkintas kvėpavimas. Taip pat gerai žinoma, kad jie sutrikdo miegą.

Prasta psichikos sveikata gali sukelti miego problemų ir atvirkščiai. Yra stiprus ryšys tarp sergamumo COVID-19 ir psichikos sveikatos problemų, ypač depresijos ir nerimo. Tai gali lemti nerimas dėl pasveikimo, vienatvė ar socialinė izoliacija. Dėl tokio nerimo gali būti sunkiau miegoti.

Tuo tarpu hospitalizuoti COVID-19 pacientai gali susidurti su papildomais sunkumais bandydami miegoti judrioje ligoninės aplinkoje, kur miegą dažnai trikdo triukšmas, gydymas ir kiti pacientai.

O kaip dėl sapnų?

Tarptautinis COVID-19 miego tyrimas – pasaulinis mokslinių tyrimų projektas, kuriame dalyvavo miego mokslininkai iš 14 šalių – neseniai paskelbė savo išvadas apie sapnus.

Tyrimo metu buvo apklausti užsikrėtę ir neužsikrėtę dalyviai apie jų sapnus. Abi grupės po pandemijos pradžios sapnavo daugiau sapnų nei prieš tai.

Įdomu tai, kad užsikrėtusieji dalyviai sapnavo daugiau košmarų nei neužsikrėtusieji, o prieš pandemiją tarp grupių nebuvo jokio skirtumo.

Paprasto paaiškinimo, kodėl užsikrėtus COVID gali dažniau sapnuotis košmarai, nėra, tačiau psichikos sveikata vėlgi gali turėti įtakos. Prastą psichikos sveikatą dažnai lydi košmarai. Tarptautinio COVID-19 miego tyrimo komanda nustatė, kad užsikrėtusiųjų grupei pasireiškė daugiau tokių ligų, kaip nerimas ir depresija, simptomų.

Pagalbos gavimas

Glaudus miego ir psichinės bei fizinės sveikatos ryšys reiškia, kad sutrikusio miego prevencija ir gydymas yra kaip niekada svarbūs, todėl vyriausybėms ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams reikės kūrybiškų sprendimų.

Jei COVID metu ar po jo jums sutriko miegas arba jus dažniau nei anksčiau kamuoja blogi sapnai, esate ne vieni.

Tiek trumpalaikę, tiek ilgalaikę nemigą dažnai galima gydyti taikant kognityvinę elgesio terapiją (KET), kurią galite gauti kreipęsi į savo gydytoją.

Mažiau rimtoms miego problemoms spręsti Europos kognityvinio ir elgesio gydymo nemiga akademija yra parengusi rekomendacijas, kai kurios iš jų pagrįstos CBT taikomais principais, kurių galite laikytis namuose. Štai, kas rekomenduojama:

• laikytis reguliaraus miego ir budrumo grafiko;
• mąstymo apie dalykus, dėl kurių jaučiatės įsitempę, apribojimas tam tikru paros metu;
• lovą naudoti tik miegui ir seksui;
• eiti miegoti ir keltis tada, kai natūraliai jaučiatės linkę tai daryti;
• dalytis streso ir nerimo jausmais su šeima ir draugais;
• mažinti miego sutrikimus dėl šviesos poveikio ir užtikrinti, kad jūsų miegamajame būtų kuo tamsiau;
• reguliariai mankštintis dienos šviesoje;
• vengti valgyti prieš miegą.

Komentarai ()