Neuromokslininkas įvardijo, kas žmogui gali nutikti miegant: tai viena siaubingiausių būsenų, kurią įmanoma patirti  ()

Miego metu sapnuoja beveik visi, tačiau vieni sapnus prisimena, kiti – ne. Kartais sapnai vargina, naktimis kamuoja košmarai, o kai kuriuos vos prabudus netgi ištinka miego paralyžius. Anot Karalienės Marijos Londono universiteto psichologijos dėstytojo ir neuromokslininko dr. Valdo Noreikos, miego paralyžius yra viena iš siaubingiausių būsenų, kurias žmogus gali patirti. Apie tai, kodėl ir kaip mes sapnuojame, kas gali patirti sąmoningus sapnus ir sapnų reikšmę – interviu su mokslininku dr. V. Noreika laidoje „Radikalus smalsumas. Smalsios“.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

– Pradėkime nuo esminio klausimo – kas yra sapnai?

– Sapnai yra pakitusi sąmonės būsena. Tiesa, yra daug pakitusių sąmonės būsenų, kurias žmonės gali patirti ir jas sukelti. Tačiau jas sukelti reikia tam tikrų priemonių, pavyzdžiui, hipnozės, haliucinogenų ar, tarkime, alkoholio. Tuo tarpu sapnai yra natūraliai kylanti sąmonės būsena ir tam nereikia jokių priemonių – paprasčiausiai spontaniškai užmiegame ir patiriame subjektyvius pojūčius, kurie yra kitokie, negu mūsų normalios sąmonės būsenos metu. O tie potyriai yra tokie įdomūs, kad juos tyrinėja tiek juos sapnuojantys žmonės, tiek ir mokslininkai, bandantys suprasti, kodėl sapnuojame ir ką tai reiškia.

– Vieni sako, kad sapnuoja spalvotus sapnus, kiti teigia – kad nespalvotai. Ar tikrai yra tie spalvoti ir nespalvoti sapnai? Ar čia mes tik taip prabudę interpretuojame?

– Manau, kad tai lemia mūsų pačių interpretacija. Yra pastebėta, kad tuo metu, kai pasirodė nespalvoti televizoriai, žmonės pradėjo pasakoti, kad jie ir sapnuoja nespalvotai. O kai apie 1960-70 metus atsirado spalvoti televizoriai, tai ir žmonės sapnuoti pradėjo spalvotai. Taigi, sunku patikėti, kad žmonių sapnai pasikeitė dėl televizorių, tiesiog pasikeitė tų sapnų interpretacija. Kadangi sapnus žmonės prisimena labai neaiškiai, daug ką užmirštame, o būdami budrumo būsenoje pridedame įvairių detalių, tad spalva gali būti viena iš tų pridedamų detalių. Tačiau išskirtinais atvejais įmanoma, kad sapnuotume nespalvotai, nes yra tam tikra speciali vieta smegenyse, atsakinga už spalvotus vaizdinius, spalvas ir regą. Ir jei ta vieta dėl kažkokių priežasčių būtų deaktyvuota miego metu, tuomet galbūt ir sapnuotume nespalvotai.

– Tačiau yra vienas dalykas, kurį vargu ar galima įvardyti kaip interpretaciją – tai miego paralyžius. Jį jaučia ne visi, bet tie, kurie pajaučia bent kartą gyvenime žino, kad tai baisi patirtis. Tad kas yra tas miego paralyžius?

– Greitųjų akių miego fazėje mes būname paralyžiuoti. Mūsų smegenys kuria sapnų judesius – bėgimą, vaikščiojimą ir esame labai aktyvūs. Tačiau mūsų kūnas lovoje nejuda, jis yra paralyžiuotas ir ta raumenų veikla yra atjungta. Bet pasitaiko taip, kad mūsų protas pabunda, tačiau motorika, mūsų raumenų judesių sistema dar nebūna pabudusi. Tas miego paralyžius tęsiasi keletą sekundžių ar net minučių mūsų budrumo būsenoje. Įvyksta toks paradoksas – pabudęs tik mąstymas, o kūnas dar miega. Tad tokioje būsenoje ir galime patirti tą miego paralyžių. Kadangi dažniausiai nesuvokiame iš karto, kas čia vyksta, tad ta būsena sukelia didžiulį nerimą, baimę, kad mirštame ar kad kažkas mus užpuolė, ar susirgome kokia liga. Dažnai toje būsenoje žmonės pradeda haliucinuoti, kad kažkoks velnias sėdi jiems ant krūtinės ir spaudžia, ar dar kas nors yra kambaryje. Tai viena iš siaubingiausių būsenų, kurią žmogus gali patirti.

 

– Taip, tai galėtų patvirtinti visi, kuriems teko susidurti su miego paralyžiumi. Kitas įdomus miego fenomenas – sąmoningas sapnavimas. Paprastai kalbant, tai sapnavimas, kai mes suvokiame, kad sapnuojame ir galime tarsi valdyti savo sapnus, žinoti, ką toliau sapnuosime. Anksčiau tai buvo laikoma pseudomokslu, tačiau vėliau mokslininkai pripažino, kad vyksta toks dalykas. Tad ar kiekvienas gali patirti sąmoningą sapnavimą? Ir kaip mes tai galime padaryti?

– Greičiausiai ne kiekvienas gali tai patirti, nes yra dalis žmonių, kurie niekada neprisimena savo sapnų – maždaug 2-5 proc. arba nesapnuoja, arba neprisimena sapnų. Tad jie negalėtų patirti sąmoningo sapnavimo. O jeigu ir patiria, kad ir kiekvieną naktį, tai jie to neprisimena. Norint patirti sąmoningą sapnavimą, reikia daugiau dėmesio skirti savo sapnams, rašyti sapnoraštį kiekvieną rytą. Ir vienas iš būtų tai patirti – dienos metu sau išsikelti klausimą – ar aš sapnuoju ar nesapnuoju. Ir trumpai atsakyti, kodėl dabar nesapnuoju. Tarkime, esu studijoje, duodu interviu, ką tik dariau tą ar kitą veiksmą, ir tarsi tokią seką galvoje susidėlioti. Ir jei tas klausimas atsiras tarsi automatinis, nuolat atsirandantis, tikėtina kad tas klausimas atsiras ir sapno metu mūsų mąstyme ir galėsime įvertinti – o, iš tikrųjų, sapnuoju. Ir gal būt patirsime tą sąmoningą sapnavimą.

 

– Paminėjote, kad ne visi žmonės prisimena, ką sapnuoja ir kad iš viso sapnuoja. Kodėl taip yra ir ar mokslas jau gali atsakyti?

– Miego metu vyksta daug įvairių procesų su mūsų atmintimi – tai, ką mes patiriame dienos metu, miego metu yra konsoliduojama – atmintis yra aprodojama, perkeliama iš vienos sistemos į kitą. Dėl šių procesų mūsų sapnų atmintis yra labai ribota – mes neprisimename to, ką sapnavome, tai dingsta iš atminties. Ir jeigu vos pabudę mes nekreipsime dėmesio į sapnus, dažniausiai ir užmiršime viską. Yra pastebėta, kad jei žmogus prabudęs apsiverčia ant kitos pusės lovoje, sujuda, jau ir tai sumažina atmintį sapnų atžvilgiu. Tad reikia vos pabudus ir net nesujudėjus iš karto stengtis atsiminti visas detales.

 

– Kai kurie žmonės sapnuose ieško pranašysčių. Yra net tokie sapnininkai, kur yra neva nurodytos reiškmės, kas įvyks susapnavus vieną ar kitą dalyką. Žmonės ieško tokių paaiškinimų tam, ką sapnavo. Tad ką mokslas sako apie sapnininkus?

– Sapnai gali turėti reikšmę ir prasmę, tačiau jos reikia ieškoti ne sapnininkuose, o tyrinėjant save patį per savo patirtį. Jei mes sistemingai kreiptume dėmesį į savo gyvenimą ir dienos įvykius ir į tai, ką mes sapnuojame kitą naktį, mes pastebėtume tam tikrus dėsningumus. Pavyzdžiui, jei patiriame stresą, tai esame linkę tam tikrą dalyką sapnuoti, ir tokiu būdu galime surasti tas sapnų reikšmes ir prasmes sau pačiam. Tačiau kadangi kiekvienas esame unikalus, negali būti jokio sapnininko, kuris visiems paaiškintų. Sapnininkai yra rašomi tik pelno tikslais ir neturi jokios realios prasmės.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Šarūnas Meškys
(8)
(1)
(7)

Komentarai ()