Mažiausiai prieš 20 000 metų Europoje gyvenę žmonės kūrė įspūdingus urvinius piešinius, kuriuose vaizdavo gyvūnus, o prie jų derino įdomius ženklus: linijas, taškus ir Y formos simbolius. Šie mokslininkams gerai žinomi ženklai gali būti susiję su sezonine medžiojamų gyvūnų elgsena, todėl šie ženklai yra pirmieji žinomi rašmenys žmonijos istorijoje, teigiama naujame tyrime.

Nors paleolito urvų menas geriau žinomas iš grakščių žirgų ir vaiduokliškų rankų atspaudų, yra tūkstančiai nefigūrinių arba abstrakčių ženklų, kuriuos mokslininkai pradėjo tyrinėti dar visai neseniai – tik pastaruosius kelis dešimtmečius.

Sausio 5 d. žurnale „Cambridge Archaeology Journal“ paskelbtame tyrime mokslininkų grupė teigia, kad šie iš pažiūros abstraktūs taškai ir linijos, kai jie išdėstyti šalia gyvūnų atvaizdų, iš tikrųjų yra sudėtinga rašto sistema, paaiškinanti ankstyvųjų žmonių supratimą apie svarbių vietinių rūšių poravimosi ir jauniklių atsivedimo sezonus.

Tačiau kitų tyrėjų tokios žmogaus sukurtų ženklų interpretacijos neįtikina.

Tyrime nedalyvavusi Portlendo universiteto (JAV) paleoantropologė Melanie Chang teigia, kad ji sutinka su tyrėjų vertinimu, jog „vėlyvojo paleolito žmonės turėjo kognityvinių gebėjimų rašyti ir fiksuoti laiką“, tačiau ji įspėja, kad tyrėjų „hipotezės nėra gerai pagrįstos jų rezultatais, be to, jie nenagrinėja alternatyvių jų analizuotų ženklų interpretacijų“.

Ką reiškia tie ženklai?

Ankstyvieji Europos žmonės buvo medžiotojai-rinkėjai, kurie valgė daug mėsos – pavyzdžiui, arklių, elnių ir stumbrų. Kai šie gyvūnai sezoniškai susiburdavo į bandas, žmonės galėdavo juos sumedžioti.

„Vadinasi, žinios apie migracijų, poravimosi ir jauniklių atsivedimo laiką būtų buvusios svarbiausios vėlyvojo paleolito [žmonių] elgsenai“, – tyrime rašo pagrindinis jo autorius Bennettas Baconas – nepriklausomas tyrėjas ir baldų restauratorius, dirbantis Londone – ir jo kolegos.

Nagrinėdami ženklus – taškus arba linijas – rastus šimtuose urvų, tyrėjai nustatė, kad nė vienoje ženklų serijoje nebuvo daugiau nei 13 ženklų – o tai atitinka 13 Mėnulio mėnesių.

„Darome prielaidą, kad sekos perteikia informaciją apie su jomis susijusius gyvūnų taksonus, vertinant mėnesiais“, – rašo tyrėjai ir pažymi, kad pavasaris, „akivaizdžiai signalizuojantis apie žiemos pabaigą ir atitinkamą faunos migraciją į veisimosi vietas, būtų buvęs akivaizdus – nors ir skirtingas regionuose – Mėnulio kalendoriaus pradžios taškas“.

Tyrėjai statistiškai išanalizavo daugiau kaip 800 su gyvūnais susijusių ženklų sekų ir patvirtino savo idėją – jie nustatė stiprią koreliaciją tarp ženklų skaičiaus ir Mėnulio mėnesių, kuriais konkretus gyvūnas poruojasi.

Žengdami dar vieną žingsnį toliau, B.Baconas su kolegomis sutelkė dėmesį į Y formos ženklą, kuris, jų manymu, reiškia tam tikrą gyvūno gyvenimo ciklo įvykį. Panaši statistinė analizė patvirtina jų išvadą, kad Y formos ženklo vieta ženklų serijoje signalizuoja apie gyvūnų rūšies jauniklių sezoną.

„Gebėjimas priskirti abstrakčius ženklus pasaulio reiškiniams, fiksuoti praeities įvykius ir prognozuoti ateities įvykius buvo gilus intelektinis pasiekimas“, – rašo tyrėjai.

Raštas ar protoraštas?

Bet ar tai ankstyviausias žinomas raštas? B.Baconas ir jo kolegos su tuo nesutinka, teigdami, kad „geriausiai tai apibūdinti kaip protorašto sistemą, tarpinę pakopą tarp paprastesnio užrašymo (sutartinių ženklų) ir visaverčio rašto“.

Šiame tyrime nedalyvavusi Viktorijos universiteto (Kanada) paleolito archeologė April Nowell sako, kad „bet koks tyrimas, kuriame išsamiau nagrinėjami nefigūriniai ženklai, yra sveikintinas, tačiau manau, kad čia daroma daug prielaidų, kurios dar turi būti įrodytos“. A.Nowell ypač abejoja Y ženklu.

„Dauguma šiame tyrime nagrinėjamų gyvūnų yra keturkojai, o žmonės gimdydavo paprastai tupint, – sako ji. – Jei šis ženklas turėtų būti gimdymo proceso simbolis, man tai nėra akivaizdu“.

M.Chang – paleoantropologė, kuri dar yra ir jodinėjimo entuziastė bei žirgų savininkė – pateikė du alternatyvius Y ženklo paaiškinimus.

Anot jos, kai kuriais atvejais jis galėjo reikšti brachiocefalinio raumens kraštą – žymų fiziologinį orientyrą ant arklio kaklo.

„Kitais atvejais gali būti, kad tai, ką jie užfiksavo kaip Y, reiškia tai, ką šiuolaikiniai žirgininkai vadina „primityviosiomis žymėmis“ – pavyzdžiui, juostas ant kojų, kurios siejamos su laukiniais arkliais – arba tai gali reikšti kailio raštus ar kitas anatomines ypatybes“, – teigia ji.

Durhamo universiteto (Jungtinė Karalystė) Psichologijos katedros profesorius ir tyrimo bendraautorius Robertas Kentridge'as sako, kad vienas iš jų tyrimo privalumų yra tas, kad jie „oficialiai patikrino B.Bacono hipotezes apie Y ženklo padėties ženklų sekose ir taškų bei linijų sekų ilgių prasmę – ir parodė, kad jie iš tiesų perteikia prasmę, kuri būtų svarbi paleolito medžiotojų gyvenime“.

Apibendrindami savo išvadas, B.Baconas ir kolegos rašo, kad jie „pasiūlė, jog egzistuoja užrašų sistema, susijusi su nedviprasmišku gyvūnų subjektu, susijusiu su biologiškai reikšmingais įvykiais“ – ir kad tai leidžia jiems „pirmą kartą suprasti paleolito žymenų sistemą visa apimtimi“.

Tačiau prieš dešimtmetį A.Nowell ir tuometinė magistrantūros studentė Genevieve von Petzinger kartu sukūrė dešimčių ženklų ir pasikartojančių motyvų duomenų bazę iš daugiau nei 200 urvų piešinių iš pietų Prancūzijos ir Ispanijos. G. von Petzinger disertacijoje išsamiai aprašė urvų sienų simbolių dėsningumus laike ir erdvėje – kad galima būtų geriau suprasti, ką šie ženklai reiškė ledynmečio žmonėms. „Yra bent 32 skirtingi pasikartojantys ženklai, – aiškina A.Nowell. – autoriai pasirinko tyrinėti tris iš jų labai konkrečiame kontekste“.

Tačiau autoriai gina savo sprendimą sutelkti dėmesį į būtent šiuos tris ženklus.

„Atrodė protinga pirmiausia sutelkti dėmesį į labiausiai paplitusius ženklus, susijusius su figūriniais atvaizdais, – teigia tyrimo bendraautorius Paulas Pettittas, kuris yra ir Durhamo universiteto archeologijos profesorius. – Paprasti taškai ir linijos yra bene labiausiai paplitę. Iš sudėtingesnių ženklų labiausiai paplitęs Y ženklas“.

Tyrėjai planuoja išplėsti savo darbą. „Analizuojame ir kitus ženklus, – sako B.Baconas. – Užuot ieškoję atskirų ženklų prasmės, mes ieškome lingvistinių ir kognityvinių pagrindų, kuriais grindžiama „rašto“ sistema“.

A.Nowell sutinka su tyrimo autoriais, kad simboliai greičiausiai nebuvo parinkti atsitiktinai – ir kad gali būti, jog linijos ir taškai reiškia skaičius. Tačiau ji pažymi, kad net jei autoriai yra teisūs, 90 proc. ženklų lieka be jokios žinomos reikšmės.

„Vis dar daug ko nesuprantame apie grafinį bendravimą paleolito laikais“, – apibendrina A.Nowell.

Parengta pagal „Live Science“.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()