Prieš tūkstančius metų palei dabartinės Anglijos vakarinę pakrantę driekėsi žemės ruožas, tapęs savotiška magistrale ir to meto žmonėms, ir gyvūnams. Šiandien kiekvienas potvynis ir atoslūgis atskleidžia vis daugiau senovinių pėdsakų, kuriuos jau seniausiai šį pasaulį palikę keliauninkai įspaudė į kadaise sudžiūvusiu dumblu padengtą taką.

Žmonių ir gyvūnų klajonių liudininku tapo daugiau nei 3 kilometrų ilgio pakrantės ruožas netoli Anglijoje įsikūrusio Formbio miesto. Pėdsakų sluoksniai rodo, kad, ledynams tirpstant ir jūros lygiui kylant po maždaug prieš 11 700 metų pasibaigusio paskutinio ledynmečio, žmonės ir gyvūnai buvo priversti keltis atokiau nuo jūros. Taip susiformavo žmonių ir gyvūnų veiklos centras, apie kurį liudija tarpusavyje susimaišę jų pėdsakai.

Spalio mėnesio žurnalo „Nature Ecology and Evolution“ numeryje publikuotame naujame tyrime mokslininkai pasakoja apie aptiktus takus, daliai kurių galėtų būti daugiau nei 8 tūkst. metų. Rasti takai datuojami nuo mezolito laikotarpio, dar vadinamo viduriniuoju akmens amžiumi (nuo 15 tūkst. m. pr. m. e. iki 50 m. pr. m. e.), iki viduramžių (nuo 476 m. e. iki 1450 m. e.).

Tyrinėdami mokslininkai iš taką dengiančių nuosėdų atkasė išsibarsčiusių alksnių, beržų ir eglių sėklų, kurių radiometrinis datavimas ir atskleidė tikslų šios „magistralės“ amžių.

Iš viso aptikta keliolika „gerai išsilaikiusių“ pėdsakų klodų, sudarančių apytikriai 36 atidengtus sluoksnius, vadinamąsias atodangas. Dalis šių sluoksnių nugulę vienas ant kito. Pėdsakų sluoksnių raizgalynėje matyti ne tik žmonių, bet ir jau išnykusių taurų, tauriųjų elnių, šernų, vilkų, gervių, lūšių ir kitų gyvūnų bei paukščių pėdų palikti įspaudai.

„Vienu metu matomos tik kai kurios atodangos. O kuo giliau kasama, tuo senesnės atodangos atsiveria“, – portalui „Live Science“ sakė pagrindinė tyrimo autorė, Mančesterio universitete dirbanti archeologė Alison Burns.

Pirmasis šią pėdsakų raizgalynę praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje rado vienas geologas, kuris nusprendė, kad tai – galvijų pėdsakai. Anot A. Burns, vėliau, prabėgus dar dviem dešimtmečiams, į pensiją išėjęs mokytojas aptiko tuos pačius takus ir nusprendė išsiaiškinti jų amžių, „supratęs, kad jie turėtų būti išties seni“. „Iki tol žmonės nemanė, kad tie pėdsakai buvo ypatingai seni ar kažkuo įdomūs“, – teigia britų archeologė.

Nuo to laiko pėdsakai tampa vis labiau matomi plika akimi, nes, pasak A. Burns, vyksta kranto linijos erozija: jūra pamažu nugremžia pėdsakus išsaugoti padėjusiais smėlio kopas.

„Pėdsakai išsilaikė būtent po smėliu, o vykstant kranto linijos erozijai vanduo ardo dangą, kuri padėjo juos išsaugoti. Įspausti pėdsakai iš pradžių buvo užpildyti smėliu, o vėliau – dumblo sluoksniu. Taip ir susidarė šie įspaudų klodai. Kai keturi ar penki tokie sluoksniai nugula vienas ant kito, viršutinis sluoksnis tampa pažeidžiamas [erozijos], tačiau po juo slypintys apsaugoti klodai išsilaiko gana gerai“, – aiškina ekspertė.

Iš dešimčių šioje pakrantėje rastų atspaudų vienas išsiskyrė ne tik tuo, kad buvo pats seniausias, mat buvo paliktas maždaug prieš 8 500 metų, bet ir dėl savo istorijos, kurią jis nebyliai papasakojo mokslininkams, teigia A. Burns.

„Tai buvo pėdsakai žmogaus, kuris į priekį žengė keturis ar penkis žingsnius, o po to sustojo. Žmogus buvo basas, tad pėdsakai įsispaudė fantastiškai: dumblas ištryško tarp kiekvieno jo piršto, todėl dabar matosi absoliučiai visi pėdos bruožai. Maža to, prie pat rasti ir gervės pėdsakai. Visai gali būti, kad šis žmogus tuo metu medžiojo paukščius. O netoliese aiškiai matyti net tik gervės, bet ir suaugusio tauriojo elnio palikti pėdsakai. Vos 2 kv. metrų plote galime išvysti tokį nuostabų vaizdą iš praeities“, – džiaugėsi archeologė.

Tiesa, anot jos, tokie pėdsakai šioje vietovėje – jokia naujiena. Vienoje netoliese plytinčioje archeologinėje vietovėje rasta 900 tūkst. metų senumo žmonių paliktų įspaudų. Jie atsivėrė per 2013 metais Norfolke siautusią audrą, maždaug už 400 km į pietryčius nuo Formbio. Visgi Frombio radimvietė išsiskiria tuo, kad joje galima pamatyti, kaip prieš tūkstančius metų. žmonės ir gyvūnai sugyveno drauge.

„Paprastai atliekant pėdsakų tyrimus daugiausia dėmesio skiriama žmonių, o ne gyvūnų paliktoms žymėms. Tad man buvo nepaprastai įdomu pažvelgti, kaip gyvūnai ir žmonės kartu dalijosi šia gausiai gyvenama aplinka“, – sakė A. Burns.

Šaltiniai:

• https://www.livescience.com/ancient-human-animal-footprints-england
• https://www.nature.com/articles/s41559-022-01856-2

Komentarai ()