Neandertaliečiai išnyko prieš 40 000 metų, tačiau jų ir mūsų DNR didele dalimi sutampa ir sukelia pavojingas ligas  ()

Nuo pirmosios radimvietės 1856 m. neandertaliečiai laikomi išnykusia Homo genties rūšimi. Tai, ką tariamės apie juos žinantys, yra suformuota taip, kad atitiktų mūsų kultūros tendencijas, socialines normas ir mokslinius standartus. Iš ligotų savo padermės atstovų jie virto primityviais, dramblotais beveik žmonėmis – šiuolaikinių žmonių pusbroliais.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Dabar žinome, kad neandertaliečiai buvo labai panašūs į mus, kad jų ir žmonių keliai susikirsdavo ir jie netgi susilaukdavo palikuonių. Tačiau kodėl jie išnyko, o mes išlikome, suklestėjome ir įsiviešpatavome visoje planetoje?

Labiausiai tikėtina, kad neandertaliečiai evoliucionavo prieš 400 000 metų – greičiausiai iš žmonių rūšies Homo heidelbergensis. Jie suklestėjo ir išplito didelėje teritorijoje – nuo Viduržemio jūros iki Sibiro. Beje, jie buvo išskirtinai protingi – turėjo didesnes smegenis nei Homo sapiens atstovai.

Neandertaliečiai medžiojo, rinko augalus, grybus, žvejojo, valgį gamino ant ugnies, gaminosi įrankių, iš žvėrių odos siuvosi drabužius, iš kriauklelių verdavo karolius, gebėjo iškalti simbolius ant olų sienų. Jie rūpinosi vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis ir negaluojančiais, silpnais savo bendruomenės atstovais, statydavo būstus, išgyvendavo šaltas žiemas ir karštas vasaras, mirusiuosius laidodavo.

Neandertaliečiai ir Homo sapiens mažiausiai 14 tūkstančių metų gyveno Europos žemyne, kaip minėta, ne tik susitikdavo, bet kartais netgi susiporuodavo, rašoma portale iflscience.com.

Rūšies išnykimas

Didžiausias skirtumas tarp neandertaliečių ir mūsų tas, kad jie išnyko maždaug prieš 40 tūkst. metų. tiksli jų išnykimo priežastis vis dar nežinoma, mokslininkai spėja, kad tam įtakos turėjo keli veiksniai.

Visų pirma, paskutinio ledynmečio klimatas buvo labai nepastovus, šalčius keisdavo karščiai ir atvirkščiai, todėl stigdavo gyvūninės ir augalinės kilmės maisto, neandertaliečiams tekdavo nuolat prisitaikyti prie aplinkos pokyčių. Antra, neandertaliečių populiacija nebuvo didelė – jų skaičius niekada neviršijo kelių dešimčių tūkstančių.

Neandertaliečiai gyveno grupelėmis, kuriose būdavo iki 15 asmenių. Palyginimui paminėtina, kad Homo sapiens atstovai gyveno gerokai didesnėse maždaug 150 asmenų grupėse. Mažutės, izoliuotos neandertaliečių grupelės genetiškai darėsi vis nepatvaresnės.

Trečia, maždaug prieš 60 000 metų iš Afrikos atėjo žmonių grupės, kurios ėmė kelti grėsmę neandertaliečiams. Spėjama, kad daugelis neandertaliečių galėjo įsilieti į didesnes Homo sapiens grupes.

Kokių esama įrodymų

 

Neandertaliečiai paliko nemažai savo gyvenimo pėdsakų – įvairių daiktų eksponuojama Danijos gamtos istorijos muziejuje. Pastaruosius 150 metų archeologai iškasa kaulų, akmenų, medinių įrankių, randa pigių papuošalų, atkasa kapaviečių, o neseniai ištyrė neandertaliečių genomą ir nustatė, kad 99,7 proc. neandertaliečių ir šiuolaikinių žmonių DNR sutampa, tad jie – artimiausi išnykę mūsų giminaičiai.

Bene labiausiai nustebinęs faktas buvo apie neandertaliečių ir Homo sapiens tarpusavio susikryžminimas, dėl kurio šiuolaikiniai žmonės ir turi neandertaliečių DNR. Daugelis europiečių ir azijiečių turi nuo 1 iki 4 proc. neandertaliečių DNR, o afrikiečiai, gyvenantys į pietus nuo Sacharos praktiškai neturi jų DNR. Mokslininkai juokauja – turint omenyje, kad dabartinė pasaulio populiacija – beveik 8 mln. žmonių, galima teigti, kad žemėje dar nebuvo tiek daug neandertaliečių DNR kaip dabar.

 

Iš neandertaliečių genomo galima suprasti, kaip jie atrodė; yra įrodymų, kad jų oda buvo šviesi, o plaukai raudoni, o šie požymiai atsirado gerokai anksčiau nei Homo sapiens atstovams. Vienodi genai rodo daugelį bendrų požymių – pradedant skonio receptoriais, baigiant gebėjimu kalbėti.

Sužinota ir naujų faktų apie sveikatą – pvz., kai kurie neandertaliečių DNR, kurie buvo naudingi žmonėms prieš dešimtis tūkstančių metų, dabar, modernaus vakarietiško gyvenimo sąlygomis, sukelia ligų – jie siejami su alkoholizmu, nutukimu, įvairiomis alergijomis, kraujo krešuliais ir depresija. Ne taip seniai mokslininkai iškėlė teoriją, kad geno iš neandertaliečių variacija didina sunkių COVID-19 komplikacijų riziką.

Besikartojanti istorija

Neandertaliečiai, kaip ir dinozaurai, nežinojo, kas jų laukia. Skirtumas toks, kad dinozaurai išnyko staiga, nukritus didžiuliam meteoritui. Neandertaliečiai nyko pamažu – palaipsniui neteko savo pasaulio, patogūs namai, kuriuose gyveno šimtus tūkstančių metų, atsisuko prieš juos ir galiausiai tapo nebetinkami gyventi.

 

Neandertaliečių gyvenimas mums reikšmingas keliais aspektais. Jų likimas panašus į šiuolaikinių žmonių situaciją, tiesa, jie nesuprato, kas vyksta, jiems beliko gyventi, kol išnyko, o mes skausmingai suvokiame, kas dedasi mūsų planetoje ir kaip prie to prisidėjome.

Žmonių veikla keičia klimatą, veda mus tiesiai į šeštą visuotinį išnykimą. Belieka apmąstyti, kur atsidūrėme dėl savo kaltės, ir ieškoti išeičių.

Jei nenorime išnykti kaip neandertaliečiai, turime kurti tvaresnę gyvenseną. Mūsų artimų protėvių išnykimas primena – neturime laikyti savo gyvenimo žemėje savaime suprantamu dalyku, dėl kurio nereikia stengtis.

Straipsnio autoriai: Peteris C. Kjærgaardas – evoliucijos istorijos profesorius, Danijos gamtos istorijos muziejaus direktorius, Londono universiteto Žemės sistemos mokslų profesorius Markas Maslinas, Orhuso universiteto Archeologijos istorinio paveldo fakulteto dėstytoja Trine Kellberg Nielsen.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(16)
(2)
(14)

Komentarai ()