Istoriją teks perrašyti: atrodo, mūsų protėviai gyveno daug seniau, nei manėme iki šiol  ()

Ankstyvąją mūsų rūšies – neįprastos žmogbeždžionės, žinomos kaip Homo sapiens – istoriją tenka dar kartą perrašyti iš naujo.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Seniausių patvirtintų Homo sapiens fosilijų, esančių Rytų Afrikoje, liekanos buvo iš naujo datuotos į pagalbą pasitelkus prieš šimtus tūkstančių metų Etiopiją sukrėtusį ugnikalnio išsiveržimą. Remiantis naujaisiais duomenimis, mažiausias palaikų amžius dabar yra maždaug 233 000 metų – t. y. maždaug 36 000 metų senesnis, nei manyta anksčiau.

„Pagal naują datą de facto tai yra seniausias neginčijamas Homo sapiens egzistavimas Afrikoje“, – pranešime teigia vienas iš autorių daktaras Aurélienas Mounier iš Paryžiaus Žmogaus muziejaus (pranc. Musée de l'Homme). Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature“.

Kembridžo universiteto vadovaujami mokslininkai neseniai dar kartą pažvelgė į vulkaninių pelenų sluoksnius, kuriuose XX a. septintajame dešimtmetyje pietvakarių Etiopijoje esančioje Omo Kibišo formacijoje pirmą kartą buvo aptiktos Omo I liekanos (jas aptiko Kenijos nacionalinių muziejų komanda, vadovaujama sausio pradžioje mirusio legendinio archeologo ir antropologo Richardo Leakey). Ilgą laiką buvo manoma, kad Omo I liekanos buvo seniausios kada nors rastos Homo sapiens liekanos.

Ankstyvųjų Homo sapiens palaikų datavimas gali būti paviršutiniškas ir kartais net labai ginčytinas. Vienas iš sensacingiausių pastarųjų metų įvykių buvo netikėtas 300 000 metų senumo H.sapiens palaikų atradimas Maroke. Tačiau ne visi sutinka, kad šie palaikai tikrai priklauso Homo sapiens, nes jų kaukolės forma gerokai skiriasi nuo šiuolaikinių žmonių. Nepaisant to, Omo I palaikai neabejotinai laikomi seniausiais H.sapiens palaikais Rytų Afrikoje, svarbioje mūsų rūšies atsiradimo vietoje, dažnai vadinamoje žmonijos lopšiu – ir galbūt seniausiais nekvestionuojamais Homo sapiens palaikais Afrikoje.

 

„Skirtingai nuo kitų viduriniojo pleistoceno fosilijų, kurios, kaip manoma, priklauso ankstyvajai H.sapiens linijai, Omo I turi neabejotinų šiuolaikinio žmogaus bruožų: pavyzdžiui, aukštą ir rutulišką kaukolės skliautą bei smakrą“, – aiškina dr. A.Mounier.

Remiantis aplink esančiu vulkaninių pelenų sluoksniu, ankstesni bandymai datuoti Omo I palaikus rodė, kad jie yra maždaug 197 000 metų senumo. Tačiau ši data ilgai buvo neaiški – nes pelenai yra per nelyg smulkiagrūdžiai, kad juos būtų galima tiksliai datuoti įprastais metodais.

Atlikdama naująjį tyrimą, mokslininkų komanda taikė kiek kitokį metodą, pagal kurį aplinkines vulkanines nuosėdas susiejo su dideliu sprogstamuoju Šalos ugnikalnio išsiveržimu Etiopijos Didžiajame Lūžių slėnyje, įvykusiu vėlyvajame viduriniame pleistocene, kai pradėjo gausėti H.sapiens. Geocheminė analizė atskleidė, kad palaikai rasti giliau nei pelenų sluoksnis, susidaręs po prieš 230 000 metų įvykusio ugnikalnio išsiveržimo – o tai reiškia, kad palaikai greičiausiai buvo senesni. Tyurėjų komanda nustatė, kad radinių amžius yra apie 233 000 metų, taip paankstindama naują minimalų Homo sapiens amžių Rytų Afrikoje.

 

Komanda tvirtai įtaria, kad tai dar ne istorijos pabaiga – ir tikėtina, kad seniausi Homo sapiens rytų Afrikoje dar nėra atrasti ar iki galo ištirti.

„Mūsų metodas pateikia naują minimalų H.sapiens amžių Rytų Afrikoje, tačiau vis dar lieka iššūkis pateikti jų atsiradimo, kuris, kaip plačiai manoma, vyko šiame regione, viršutinę ribą – maksimalų amžių, – sako tyrimo bendraautorė ir Kembridžo Tephra'os laboratorijos vadovė profesorė Christine Lane. – Gali būti, kad nauji radiniai ir nauji tyrimai dar labiau pailgins mūsų rūšies amžių“.

Parengta pagal „IFL Science“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(14)
(2)
(12)

Komentarai ()