Miesto karjere aptiko „mamutų kapą“ ir dar vieną įdomybę - šie radiniai atskleis, koks gyvenimas buvo Britanijoje prieš 200 000 metų (Foto)  ()

Pietvakarių Anglijos Svindono mieste esančiame karjere mokslininkai atkasė „mamutų kapą“ su penkių per paskutinįjį ledynmetį nugaišusių individų – naujagimio, dviejų jauniklių ir dviejų suaugusiųjų – kaulais.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kartu su mamutų liekanomis tyrėjai aptiko neandertaliečių pagamintų akmeninių įrankių, įskaitant kirvuką ir mažus titnaginius įrankius, vadinamuosius gremžtukus, kurie buvo naudojami šviežioms gyvūnų odoms valyti, teigia kasinėjimams vadovavusi Jungtinės Karalystės archeologinė organizacija „DigVentures“. Tačiau komanda dar turi ištirti gyvūnų kaulus, kad nustatytų, ar ant jų yra neandertaliečių įrankių žymių.

„Rasti mamutų kaulus visada yra nepaprasta, tačiau rasti tokius senus, gerai išsilaikiusius ir dar taip arti neandertaliečių akmeninių įrankių yra išskirtinis dalykas“, – pranešime teigia viena iš „DigVentures“ įkūrėjų Lisa Westcott Wilkins.

Kapavietę ir neandertaliečių įrankius aptiko fosilijų medžiotojų mėgėjų pora Sally ir Neville'is Hollingworthai. Netrukus po to, 2019 ir 2020 m. „DigVentures“ suorganizavo du kasinėjimų sezonus, kad ištirtų šią vietą.

 

Archeologų vadovaujamo darbo metu buvo aptikta daugiau ledynmečio reliktų, įskaitant subtilius vabalų sparnus, trapius gėlavandenių sraigių kiautus ir mamutų liekanas – tokias kaip iltis, kojų kaulus, šonkaulius ir slankstelius, priklausiusius stepinių mamutų rūšiai – rūšiai, iš kurių vėliau išsivystė ir gauruotieji mamutai.

Nors ankstyvieji stepiniai mamutai ties ketera siekė iki 4 metrų aukščio, kapinėse rasti penki mamutai buvo palyginus maži – o tai rodo, kad ši rūšis ledynmečio metu galėjo „susitraukti“ – kai buvo ypač šalta, rašo „DigVentures“.

 

Tyrėjai nustatė, kad radimvietė datuojama 220-210 tūkst. metų, t.y. baigiantis tarpledynmečiui arba šiltajam laikotarpiui, kai Britanijoje vis dar gyveno neandertaliečiai. Tačiau temperatūrai nukritus, pastarieji persikėlė į pietus.

Toliau komanda planuoja išsiaiškinti, kodėl vienoje vietoje žuvo tiek daug mamutų – ir ar neandertaliečiai sumedžiojo šiuos žvėris, ar tik rado jų gaišenas. Kai kurie anksčiau rasti priešistoriniai pėdsakai rodo, kad neandertaliečiai medžiojo mamutus ir kitus stambius storaodžius gyvūnus. Pavyzdžiui, neandertaliečio pėdsakų rasta 100 000 metų senumo tiesiailčių dramblių (Palaeoloxodon antiquus) „darželyje“ pietų Ispanijoje.

Naujieji radiniai bus pristatyti naujame BBC dokumentiniame filme „Attenborough and the Mammoth Graveyard“, kuriame prie „DigVentures“ prisijungia ir garsusis britų gamtininkas seras Davidas Attenboroughas bei Jungtinės Karalystės Rytų Anglijos universiteto evoliucijos biologas Benas Garrodas.

 

„Šie radiniai turi didžiulę vertę siekiant suprasti, kaip žmonės apsigyveno Britanijoje, o rasti subtilūs radiniai taip pat padės mums suprasti praeities klimato kaitą, – pranešime teigia Didžiosios Britanijos organizacijos „Historic England“ vadovas Duncanas Wilsonas. – Tikimės, kad šie radiniai ir juos seksiantys tyrimai padės dar labiau atskleisti gyvenimą Britanijoje prieš 200 000 metų“.

Parengta pagal „Live Science“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(2)
(0)
(2)

Komentarai ()