Mūsų Saulė turėjo mažiausiai 500 seserų: skelbiama, kaip tai gali būti ()
Visos žvaigždės formuojasi ne izoliuotos, o įvairaus dydžio grupėse. Saulė – ne išimtis. Tačiau jos gimtoji grupė jau seniai iširo ir išsisklaidė Galaktikoje. Kiek žvaigždžių joje galėjo būti?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujame tyrime į šį klausimą bandoma atsakyti remiantis statistiniais-tikimybiniais argumentais ir radioaktyvaus aliuminio skilimo padarinių gausa meteorituose. Radioaktyvus aliuminio izotopas – aliuminis-26 – skyla palyginus greitai: pusės pradinio kiekio nelieka per 720 tūkstančių metų.
Daugumoje pirmykščių Saulės sistemos meteoritų, vadinamų angliniais chondritais, randama aliuminio-26 skilimo padarinių – perteklinis magnio-26 kiekis. Aliuminio-26 egzistavimas šiuose meteorituose rodo, kad jie formavosi iš medžiagos, kurią ne per seniausiai paveikė supernovos sprogimas, mat supernovos yra pagrindinis aliuminio-26 šaltinis Visatoje.
Tačiau – ir tai yra labai svarbu šiam tyrimui – kai kurie, patys seniausi, angliniai chondritai neturi aliuminio-26 skilimo produktų. Tad galima daryti išvadą, jog supernova sprogo tuo metu, kai Saulės sistema formavosi. Tikslesnis meteoritų datavimas rodo, kad supernova sprogo per 100 tūkstančių metų nuo sistemos formavimosi pradžios. Greičiausiai ji sprogo toje pačioje žvaigždžių grupėje.
Supernovomis sprogsta masyvios žvaigždės, masyvesnės nei aštuonios Saulės masės. Kuo žvaigždė masyvesnė, tuo trumpiau ji gyvena. Tiesa, net ir trumpiausiai gyvenančioms žvaigždėms nuo susiformavimo iki sprogimo praeina maždaug trys milijonai metų, tad ta žvaigždė turėjo pradėti formuotis anksčiau nei Saulė.
Iš kitų žvaigždėdaros regionų stebėjimų žinome, kad žvaigždžių formavimosi procesas viename debesyje gali trukti iki keliolikos milijonų metų. Pasitelkę šiuos skaičius, naujojo tyrimo autoriai įvertino tikimybę, kad Saulės gimtojoje grupėje sprogs supernova, priklausomai nuo grupės narių skaičiaus ir žvaigždėdaros proceso trukmės.
Gautas rezultatas – grupėje turėjo būti bent 500 žvaigždžių, o greičiausiai – bent 2000. Jei žvaigždėdaros procesas buvo gana trumpas, šie skaičiai gali būti dar didesni ir siekti net šimtą tūkstančių žvaigždžių.
Tiesa, tokio dydžio žvaigždžių grupė greičiausiai nebūtų išsisklaidžiusi ir mes gyventume žvaigždžių spiečiuje. Arba negyventume, nes artimi žvaigždžių prasilenkimai spiečiuose destabilizuoja planetines sistemas, tad visai gali būti, kad Žemė nebūtų tinkama gyvybei. Bet kuriuo atveju, Saulė beveik neabejotinai formavosi bent kelių, o gal ir keliasdešimties, tūkstančių žvaigždžių kompanijoje.
Tyrimo rezultatai skelbiami „arXiv“.
