Gigantiška „ateiviška“ kometa skrieja tiesiai į Saulę: laukiama neregėto vaizdo (3)
Mokslininkai mano, kad ji galėjo atskrieti iš kitos žvaigždės sistemos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai pastebėjo didžiulį, „ateivišką“ ledo rutulį, nusitaikiusį tiesiai į Saulę
Manoma, kad 6 kilometrų skersmens 96P/Machholz 1 kometa atskriejo iš už mūsų planetų sistemos ribų ir NASA bei Europos kosmoso agentūros (ESA) Saulės ir Heliosferos observatorija (SOHO) stebi ją, skriejančią į Saulę Merkurijaus orbitoje ir paliekančią ledinį pėdsaką.
Kometų uodegos sudarytos daugiausiai iš dujų, kurios veržiasi iš sušalusio ledo, kurį kaitina Saulė. 2008 metais 150 kometų medžiagos analizė parodė, kad 96P/Machholz 1 kometoje tėra mažiau nei 1,5％ įprasto cianogeno (C₂N₂) lygio, o ir anglies nedaug — todėl astronomai padarė išvadą, kad kometa gali būti atskriejusi iš kitos žvaigždės sistemos. O dabar jos skrydis į Saulę gali atskleisti dar daugiau paslapčių.
„96P tiek savo sudėtimi, tiek ir elgesiu yra labai netipiška kometai, tad niekada tiksliai nežinome, ką galime išvysti,“ spaceweather.com sakė Jūrų tyrimų laboratorijos Vašingtone astrofizikas Karlas Battamsas. „Tikimės išgauti gražaus mokslo pavyzdžių ir pasidalinti [jais] su visais kuo greičiau.“
Davidas Machholzas vėliau jo vardu pavadintą kometą užfiksavo 1986 metais savadarbiu kartoniniu teleskopu. Dauguma į Saulę krentančių kometų būna mažesnės, nei 10 metrų, todėl artėdamos prie mūsų žvaigždės, sudega.
Bet kadangi Machholz 1 kometa didesnė, nei du trečdaliai Everesto kalno, visiškai išgaruoti ji nespėjo, ir nuo jos atradimo, SOHO užfiksavo penkis jos praskridimus pro Saulę. Ledinis klajoklis prie Saulės arčiausia buvo sausio 31 dieną, kai jis buvo trigubai arčiau Saulės, nei Merkurijus.
Kometą į šią orbitą galėjo išsviesti gigantiška jos sistemos planeta. Tada, po ilgų klajonių kosmose, netikėtas susitikimas su Jupiteriu galėjo išlenkti jos trajektoriją taip, kad ji ėmė skrieti aplink Saulę. Kitomis teorijomis keliama idėja, kad kometa gali būti ne ateivė iš kitos planetų sistemos, o galėjo susiformuoti menkai ištirtuose Saulės sistemos regionuose, o jos cianogenas išsivadėjo per pakartotines keliones palink Saulę.
1995 metų gruodį iškelta SOHO užfiksavo daugiau, nei 3000 kometų, nors pagrindinė zondo misija – fiksuoti Saulė vainikinės masės išsiveržimus, ar geomagnetines audras Žemėje sukeliančius Saulės blyksnius. Galingiausios tokios audros gali sutrikdyti mūsų planetos magnetinį lauką taip, kad palydovai gali imti kristi į Žemę, o ekstremalios geomagnetinės audros gali netgi sugadinti internetą, įspėja mokslininkai.
Ben Turner
www.space.com