Padėtis artėja prie katastrofiškos: „SpaceX“ palydovai sujaukė Hablo kosminio teleskopo darbą (1)
Vargšą senąjį Hablo kosminį teleskopą jau nustelbia šlovingas jo įpėdinis Webbas. Bet Hablas patiria tam tikrų sunkumų, žvelgdamas į vis labiau perpildytą dangų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Remiantis nauju tyrimu, paskelbtu žurnale „Nature Astronomy“, vis daugiau Hablo užfiksuotų vaizdų sugadina orbitoje esantys palydovai, kurių skaičius smarkiai išaugo nuo teleskopo paleidimo 1990 metais.
„Mes gyvensime su šia problema. Ir astronomijai ji turės įtakos“, - „The New York Times“ sakė Harvardo-Smithsonian astrofizikos centro astronomas, tyrime nedalyvavęs Jonathanas McDowellas.
Daugelį šių trukdančių stebėjimams palydovų paleidžia privačios įmonės. Tačiau didžiausią pyktį kelia „SpaceX“, kurios „Starlink“ palydovai garsėja ryškiais, linijiniais dariniais erdvėje.
Nuo 2009 iki 2020 m. tikimybė, kad Hablo nuotraukoje pasirodys palydovas, buvo 3,7 proc. Tačiau vos po metų, 2021 m., šis skaičius išaugo iki 5,9 proc. Natūralu, kad padidėjimo kaltininkai buvo daugybė per tą laikotarpį paleistų „Starlink“ palydovų. Nuo tyrimo pabaigos 2021 m., E. Musko kompanijos palydovų skaičius orbitoje išaugo daugiau nei dvigubai - iki daugiau nei 3500.
Kai astronomai smerkė „Starlink“ palydovus dėl kliūčių antžeminiams teleskopams, „SpaceX“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Elonas Muskas drąsiai pasiūlė jiems tiesiog „perkelti teleskopus į orbitą“.
Tačiau net jei astronomai galėtų paklusti E. Musko pasiūlymui, kuris būtų juokingai brangus, tai problemos vis tiek neišspręstų. Akivaizdu, kad Hablo teleskopas visada skriejo orbitoje daugiau apie 500 km aukštyje virš Žemės, o jei jis ten nukenčia, tai kiek toli viso pasaulio astronomai turi nukeliauti, kad „Starlink“ palydovai jiems neužstotų matomumo?
„Jūs turite ne tik paleisti savo teleskopus į kosmosą, bet ir iškelti juos aukščiau visų kitų srautų“, – sakė J. McDowellas.
Šiuo metu trukdžiai yra tik nedideli ir daugeliu atvejų gali būti „lengvai pašalinami naudojant standartinius duomenų redagavimo metodus, o daugumą paveiktų vaizdų vis dar galima naudoti, NYT sakė NASA atstovas.
Tačiau ateinančiais metais tai beveik neabejotinai pasikeis. Tyrime apskaičiuota, kad iki 2030-ųjų planetą gali apsupti iki 100 000 palydovų. Vien „Starlink“ orbitoje nori pasiekti 42 tūkst. vienetų kiekį.
„Kada Hablas nebebus naudingas?“, – klausė tyrimo bendraautorius Markas McCaughreanas, Europos kosmoso agentūros astronomas. „Tai gali būti po 10 ar 20 metų, bet liūdna, kai tam tikru momentu jūs pasakysite: „Nebesivarginkime“.
