Audra Čepkauskaitė. Mokslas beraščių visuomenėje

Perskaičius tokius "bukus" žodžius toliau skaityti nebesinori. Gal čia norima pasakyti, jeigu IAE įvyktų avarija, tai būtų kalti ne žmonės, atsakingi už įrengimų priežiūrą, o mes patys, kad norėjome pratęsti jos darbą? Jeigu elektriką nutrenks elektra, tai reikės apkaltinti šio straipsnio autorę, nes jai reikėjo elektros.

Labai geras straipsnis, perskaičiau visą, labai patiko. Mindaugai - manau ji norėjo pasakyti, kad mes per savo nežinojimą priėmame sau patiems nenaudingus nutarimus ir kad reikėtų pradėti mąstyti ar tai tikrai mums suteiks daugiau naudos nei nuostolių.

Na, sakykim taip, tikėjausi kažko daugiau. Bet praktiškai gavome filosofų, ypač A.Šliogerio minčių ir idėjų kratinį. Labai daug filosofinių pasvarstymų, kurie beje tik labai norint, pritempiami prie temos. Pateiktas(?) SSRS ir Nacistinės Vokietijos pavyzdžiai. Tik beje, kokie? O pačioje pabaigoje, viskas atsakyta vos ne vienu sakiniu. Esame bemoksliai, nes užuot išmanę daugelį sričių, esame mokomi specializuotis.

Čia yra prastas straipsnis. Jame nėra konkretumo ir tikrų argumentų, pavyzdžiui, teksto dalyje "Kartais diskutuojame lyg XIX amžiuje" nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų šį teiginį. Jeigu ieškote gerų minčių, nesivarginkite, nes jų čia nėra. Abejoju, ar verta gaišti laiką šio straipsnio skaitymui, nes teksto autorė, greičiausiai, neišlaikytų ir Valstybinio lietuvių kalbos egzamino. Ar jums neskamba šie žodžiai ironiškai: "Ar turime teisę reikšti savo nuomonę, jeigu neturime supratimo, apie ką kalbame?". Prieš rašant tokia tema kaip ši, reikėtų pasiieškoti svarių įrodymų ir konkrečių pavyzdžių.

Na dar patį galą perskaičiau. Tai ką ji nori pasakyti, kad geriau išmanyti visas sritis, negu tapti vienos kažkokios srities tikru specialistu? Kas yra sakoma apie įrenginius, medžiagas, tą galima pasakyti ir apie žmones: kas tinka viskam, tas netinka niekam.

Straipsnis tai šiaip sau. Šitai minčiai aš pritariu, tačiau aš geriau būsiu geras siauros srities specialistas, negu nieko nemokantis "visažinis".

Yra dvi kategorijos mokslo, arba isimokslinusiu zmoniu: 1. tie kurie zino viska apie nieka. Cia butu siauro profilio mokslininkas, kuris labai gerai ismano tik savo sriti, o visose kituose beveik nieko. 2. tie kurie zino nieko apie viska. Tai yra labai platus spektras, bet zinios tik bazines. Mano manymu, kaip mokslininkas toks zmogus nepasieks daug ir geru rezultatu, bet kaip isradejas ir inovatorius, tai pasiekti turi daug. As esu vienas is to 2 tipo. Cia taip perlenktai pasakyta skaiciau kazkuriame labai senam "mokslas ir gyvenimas" zurnale.

bahuriux, tas antras tipas, tai čia vadybininkas Ir nemanau, kad jis apskritai kažką pasieks kaip išradėjas.

Tada kai buvo rasytas tas straipsnis tokio zodzio "vadybininkas" lietuvos zodyne turbut dar nebuvo. Na as nesu vadybininkas, greiciau visiskai priesingai, bet neuzmigciau, konors neapmastes, neisrades ar nepatobulines pries miega mintyse. Antro tipo zmogui labai lengva patapti betkurios srities specu, nes bazines zinios yra ir netgi visu specialybiu, kas leidzia matyti situacija is visu kampu, o siauros srities specas, gali pasimesti nors truputi nestandartinej situacijoj, kuri nors truputi nukryps nuo jo specialybes.

Pritariu baxuriux'ui ir + dar dedu šitam straipsniui riebų minusą. Daug citatų, rėmimusi šaltiniais ir etc. Toks įspūdis, jog autorė rašė "egzamininio" stiliaus darbą gerai nesuprasdama ko iš jo nori normos. Minimi kontekstai turi KĄ NORS reikšti, o ne tiesiog būti paminėti, kad darbas būtų ilgos apimitir skambėtų protingai, nors proto ten nerasi. -

cia ne apie mokslo itaka demokratijos procesuose, o apie moralines-etines savybes tu veikeju, kurie priima sprendimus ( visuose lygiuose), reiktu kalbet... be tu savybiu jokiu demokratiju nesulipdysi, nebent autore laiko demokratijos pavyzdziu pilieciu kreipimasi del kebabines kamino i Seimo pirmininke, ar rentu istatymo svarstymus( ir kelis balsavimus)...

O kam man reik ismanyt atomu skilimo procesus ir visa atomines jegaines shema? Man pilnai pakanka baziniu ziniu tokiai situacijai ivertint. Kad automobiliu vaziuot, tai irgi nereiskia, kad turiu kiaurai ismanyt visa sandara ir kas kaip turi but, kad tobulai veiktu. Ir man nereik but profesionaliu vairuotoju, kad ji vairuot, arba vaziuot autobusu. Reikejo truputi pasvert metant toki riebu teigini, nes ten jokios logikos. Man pavzdziui patinka visko ismanyt po biski, nes tada atitinkamoj situacijoj gali sukombinuot kazka naudingo. Be to toliau glinantis i kuria nors sriti tenka kelt vis didesni svori norint palipet laipteliu aukstyn savo srity, plius tai tampa nobodu. O tai jau nelabai tinka gamtos desniam, nes neteko dar matyt i kalna tekancios upes ar zoles iskelta akmeni. Gryztant prie temos. Tai kodel as negaliu reiksti savo nuomones, kodel negaliu det o kryziuko, kodel tai demokratijos griovimas? Paimkm paprasciausius prezidento ar seimo rinkimus. Man politika visiskai "dzin", bet man vistiek, kaip ir daugeliui, reikia eit det kryziuka, nors visiskai nenumanau kas ten per zmogus ir kokia jo sandara, kaip pas ji galvoj gimsta mintys ir apie ka jos, ant kiek tas zmogus patikimas. As nieko nezinau ir dagelis eina balsuot pagal tai, kaip saldziai jie sugeba "pudrint smegenis". Ir taip vyksta DEMOKRATISKI rinkimai. Tai ar tikrai neturiu teises det kryzuka?

Yra išleista knygų serija "1001 knyga kurią privalai perskaityti", "1001 filmas, kurį privalai pamatyti per savo gyvenimą", "1001 sodas, kurį privalai pamatyti per savo gyvenimą" ir net tokia - "Actas. 1001 jo vartojimo būdas" ir dar krūva kitų. Kaip manote kiek prireiktų laiko įgyvendinti šias rekomendacijas? Štai mano atsakymas į straipsnį, kuris mano manymu tik pilstymas iš tuščio į kiaurą.

Na žinot. Jeigu Jums patinka tokia visuomenė, kurioje gyvenate, tai ir puiku. Man nepatinka, aš manau, kad universitetai yra tik profesinės mokyklos, jeigu ruošiami specialistai ar būsimieji mokslininkai, būsimi portalo technologijos.lt skaitytojai, ten nesusiduria su esminiais klausimais apie savo veiklą, jeigu jie ten neturi kurso apie mokslo ir visuomenės sąveiką. Nepritarkit mano nuomonei, įrodykit, kad to nereikia. Nėra problemos, kad kas nors balsuodamas nežino kaip vyksta branduolinė reakcija – nuomonę apie elektrinę galima turėti ir nesigilinant į technologinį procesą. Šis pavyzdys ir duotas kaip iliustracija šiandieninės situacijos – mes GALIME turėti nuomonę ir vartoti daiktus bei technologijas neišmanydami kaip jos veikia ir kaip yra sukuriamos. Tokia situacija gali atrodyti nekelianti rūpesčio ir neišvengiama. Tai ir yra technokratinei visuomenei būdingas tikrovės suvokimas. Lygiai taip pat prancūzams iki Revoliucijos galėjo atrodyti, kad Karalius yra Dievo išrinktas valdyti asmuo. Tai, kad Jums čia pilstymas iš tuščio į kiaurą, yra geras įrodymas, kad minėtas kursas apie mokslo ir visuomenės sąveiką universitetuose būtinas. Kiekvieną kartą, kai kokia nors elitinė visuomenės grupė prarasti savo privilegijas, atrodo, kad tai vis tiek neįvyks, o jeigu įvyks, tai reikš pasaulio pabaigą, nes prarasta galia bus perimta nesuvaldomų ir neišmanančių jėgų. Taip buvo kai atėjo galas absoliutinei monarchijai, kai galias prarado Bažnyčia ir aristokratija. Tokia bus ir technokratijos pabaiga. Pasaulio pabaigos nebus, bet mokslas bus atskirtas nuo visuomenės, ir iš to bus naudos ir mokslui, ir visuomenei. Profesorius A.Šliogeris čia tik trumpai paminėtas kaip techologinės pažangos kritikos pavyzdys. Silpnos ir senovinės kritikos, neišlendančios iš scientizmo ir XX pradžios nuotaikų. Jis labai tinka mūsų neo-konservatizmui: ryžtingai meskimės į gamtą ir tradiciją bei vertybes. Technologijų filosofija - labai pesimistinis mokslas. Mokslo istorija – labai optimistinis. Tiesa per vidurį. Labiausiai norėjau išreklamuoti Feyerabendą ir Latourą, svajočiau, kad juos ne sociologai, o fizikai ir biotechnologai skaitytų. Negražu grūsti kitiems savo knygas, sutinku, atsiprašau, atsiimu, dedu atgal lentynon Išmanyti visko neimanoma, domėtis kiek daugiau negu sava sritim – tikrai verta. Gal ne visiems, gal kas nors tiesiog nori dirbti darbininku mokslo ir technologijų fabrike. Gal Jums visai neįdomu, kaip mūsų visuomenėje veikia galia, kaip net kalbėti apie kai kuriuos dalykus negalime, nes mūsų kalba yra tos galios persmelkta. Pavyzdžiui, žodis "pažanga". Daliai mūsų jis neišvengiamai reiškia "technologinę pažangą". Kalba yra arti veiksmo, ja nustatomi prioritetai. Gal vienam iš mūsų pažanga bus GMO, o kitam - daugiau felčerių kaimuose, ir kai skirstant bendrus pinigus bus iškeltas pažangos argumentas, kas nugalės? Atsiprašau dėl teksto pinklos, jis rašytas ne internetui ir atsidūrė jame per absoliutų nesusipratimą, apgailestauju. Be to, reikia nepamiršti, kad autorei 67-eri.

Nera cia ko atsiprasineti. Nebent gailiesi sugaisto laiko Tai va, jei atkreiptume i garbaus amziaus zmones, tai jie visada pradeda kelti esminius gyvenimo klausimus tokiame amziuje. Reziumuojant, tavo siulytas dalykas "mokslo ir visuomenes saveika" egzistuoja seniai, todel kaip papildomo universitetuose tokio dalyko nereikia, nes tai bus ta pati filosofija tik kitoje rankoje. Tiesiog is daugumos bus kazkam tai idomu, na tarkim 5 zmonem, kiti nuobodziaus ir panasiai, taigi sitas dalykas turetu buti kaip papildomas hobis kiekvienam inteligentui.

ačiū už nuostabų konspektą. Čia, technokratų portale, pažirę pikti komentarai puikiai iliustruoja problemos gilumą ir rimtumą. Esami ir būsimi inžinieriai spiegia, jiems užmynus ant nuospaudos. Pastebiu šitai labai dažnai - ir ne tik čia. Ne kartą esu girdėjęs iš fizikų, informatikų, kad mokslas stagnuoja - kad ritamės į "naujuosius viduramžius", kuriuose mokslininkai tampa arba amatininkais, arba autoritetingais alchemikais, kurių niekas negali objektyviai įvertinti, išskyrus kitus siauro alchemikų būrelio narius. Pasigendu elementaraus bendrojo išsilavinimo tarp jaunų magistrų - tiek tiksliukų, tiek humanitarų. Būtų mano valia, šalia magistro tezių gynimo įvesčiau privalomą diametraliai priešingos srities egzaminą. Pavyzdžiui, informatikas turėtų savo žodžiais įrodyti arba paneigti "mąstau, vadinasi, egzistuoju" - taip parodydamas, kad geba savarankiškai mąstyti ir kad yra susipažinęs su logikos ir filosofijos pagrindais, neapsiribojančiais minimaliomis nuogirdomis apie Platoną ir Sokratą. Lygiai taip pat iš humanitaro reikalaučiau pakomentuoti, kodėl per šimtą metų taip ir neišspręstos trys didžiosios kvantinės mechanikos problemos, arba kokios problemos iškiltų pažeidus termodinamikos dėsnius. Arba abstrakčiau: kodėl vidurkių vidurkis nėra dėmenų vidurkis, ir kaip tai pasireiškia demokratijoje, sociologijoje, ekonomikoje... Mano nuomone, klaidinga skirstyti į siauros srities specialistus, kurių "žinių kreivė" teapsiriboja vienu "spygliu", ir plataus profilio "žinančius viską ir kartu nieko", kurių "kreivė" lygi kaip stiklas. Manau, tikrai gero specialisto bet kurioje srityje "žinių kreivė" turėtų priminti Gauso pasiskirstymą, arba - dar geriau - turėti keletą "kalnelių". Kuo arčiau specialybės, tuo žinių turėtų būti daugiau, bet neturėtų būti "neįdomių" sričių. Ypač kai eina kalba apie techninių išradimų etiką ir poveikį visuomenėje, arba, atvirkščiai, kokybinius ir statistinius įverčius humanitariniuose moksluose. Priešingu atveju, tokie "specialistai" tėra eiliniai mankurtai, kuriais lengva manipuliuoti.

Straipsnis tikrai ilgas ir nelabai idomus. Juo bandoma parodyti dabartiniu dienu issilavinimo problemas, kurias mes ir patys matom ir zinom. Bet kas tame straipsnyje nepamineta- tai tu problemu priezasti. Ir istikruju ju yra daug ir jas visas aprasyti cia neuztektu puslapio. Bet galime padiskutuoti trumpai bent jau apie kelias. Musu gyvenimai per trumpi, jog galetume leisti sau prabanga studijuoti visas sritis iskarto ir visose srytyse pasiekti lygy, kuris uztikrintu susikalbejima tarp skirtingu sriciu specialistu. Kita priezastis gal butu ta, jog niekas nesiima ieskoti to idealaus svietimo metodo, kuris mums nuo jaunu dienu padetu efektyviai gilintis i platesnio rato zinias. Tas nepastovumas, nuolatinis mokymo ir studiju metodu keitimas neduoda nieko gero. Dar gal viena priezastis galetu buti visuomenes depresija, bloga ekonomika. Zmogaus psichologija paprasta- ieskoti geresnio, lengvesnio gyvenimo. Tai turbut daug lemia individo apsisprendime. Taip galvojant ir analizuojant situacija, turbut priezasciu atsirastu tiek, kiek zmoniu. Jas butu galima suskirstyti i kritines ir nelabai. O zinant opiausias, galima pradeti ieskoti efektyviausiu sprendimu. O tam reikia laiko ir zmoniu ismananciu, suprantanciu, sugebanciu matyti toliau ir placiau.

Na nereikia taip jau sakyti, kad gyvenimas per trumpas, jog lygevertiškai daug ko neišmoksi. Atminkime renesanso, švietimo epochos atstovus, apie kuriuos kalbant, dažnai minima kalnai skirtingų profesijų. Pvz M.Kopernikas : ekonomistas, diplomatas, dėstė universitete, pinigų teoretikas ir tik laisvalaikiu astronomas. Arba Ž.Ž.Ruso: filosofas, politikas, rašytojas. L.Da Vinči : architektas, tapytojas, skulptorius, muzikantas, meno teoretikas, inžinierius, išradėjas, filosofas. Čia tik keli pavyzdžiai, bet yra daugybė tų laikmečio žmonių gana plačiai domėjosi įvairiomis sritimis. O tuo metu net bazinės dalyko žinios, neretai daug sunkiau buvo pasiekiamas negu dabar. Reiktu kalbėti apie tai, kad noras priklausyti aukštesniam sluoksniui privertė remti, domėtis, siekti mokslo žinių. Dabar tokie dalykai(daugelio dalykų išmanymas) labiau stebina.

Ar turime teisę reikšti savo nuomonę, jeigu neturime supratimo, apie ką kalbame?

Aha, cia labai jau panasu i cenzura, kad jau ir zodzio negali pratart Aisku turime, kitaip ne vyktu gincai ir diskusijos cia, todel visi galime is kitu suzinoti ir pasimokyti kazko. Zinoma, kategoriskas savo nuomones pareiskimas ir kitu ignoravimas, pvz tokie troliai kaip zeta, adolfas beneryskiausi tokiu dalyku atstovai turetu buti atitinkamai sankcionuojami, nes jie kelia nepagrista baime. P.S. Klausimas visiems: ka manote apie dvigubas specialybes universitete ? (kazkur buvo cia straipsnis dabar nerandu)