Bent 16 Afrikos šalių turi potencialą bendradarbiauti su JAV. Tačiau vykstantis Rusijos ir Ukrainos karas taip pat išryškino aiškią takoskyrą tarp valdžios polių. „Fokus“ apžvelgė, kiek Afriką kontroliuoja Kinija ir Rusija, kokia stipri išlieka JAV pozicija ir kiek Afrika įdomi galingiausiai pasaulio valstybei.

Kovo pabaigoje JAV viceprezidentė Kamala Harris lankėsi trijose Afrikos šalyse – Ganoje, Tanzanijoje ir Zambijoje. Tai pirmasis aukščiausio JAV reprezentacinio lygio diplomatinis vizitas Afrikoje per ilgą laikotarpį. Paskutinis Afrikoje apsilankęs prezidentas buvo Barackas Obama, kuris Kenijoje lankėsi 2015 m. Po to Vašingtono Afrikos politika tarsi sustingo ir įgavo naują gyvenimą tik 2022 m.

Per pastaruosius metus aukščiausi JAV pareigūnai pradėjo lankytis Afrikoje, o JAV ir Afrikos viršūnių susitikimas netgi buvo atnaujintas aukščiausiu lygiu. Kovo pradžioje Romoje įvyko 43 Afrikos šalių karinių vadovų susitikimas su Amerikos kariuomene, kuriame buvo aptarti ginklų tiekimo ir bendrų karinių pratybų klausimai.

Afrika Rusijos Federacijos ir Kinijos Liaudies Respublikos įtakos sferoje

Jau rašėme apie Rusijos Federacijos interesus Sudane ir įvairias jos skverbimosi į kitas Juodojo žemyno valstybes formas. Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) akys taip pat nukreiptos į ekonominę plėtrą į Afrikoje. Kinija naudojasi infrastruktūros projektų patrauklumu.

Abi šios pusės žaidžia šių valstybių apmaudo ir kompleksų korta, susijusia su jų kolonijine praeitimi.

Tačiau, nepaisant stereotipų, Afrikoje yra galinga šalių grupė, turinti demokratinę valdymo formą ir išsivysčiusią ekonomiką. Tokios valstybės egzistuoja abiejose Sahelio pusėse (Sahelis yra pereinamoji zona tarp dykumos ir savanų). Žinoma, šios sąvokos yra reliatyvios ir toli gražu ne idealios, tačiau pasaulis nėra statiškas, o vystymosi procese jos galės pasiekti nemažų aukštumų – jei, žinoma, nenukryps nuo kurso.

Thank you President Nana Akufo-Addo of Ghana for a wonderful night celebrating the longstanding ties that connect our people and nations. pic.twitter.com/DuBFU7aGuA

— Vice President Kamala Harris (@VP) March 28, 2023

Žinoma, Afrikos demokratijos yra orientuotos į JAV. Amerikiečių diplomatas Charles R. Stithas išskiria 16 demokratinių Afrikos žemyno valstybių, kurios akivaizdžiai turi potencialo bendradarbiauti su JAV:

Gana, Liberija, Senegalas, Malis, Nigerija, Namibija, Pietų Afrika, Botsvana, Beninas, Malavis, Mozambikas, Zambija, Mauricijus, Kenija ir Tanzanija, Žaliasis Kyšulys.

Tačiau Rusijos ir Ukrainos karas išskyrė aiškesnę takoskyrą tarp valdžios polių. Ir matome, kad 29 Afrikos šalys pasmerkė Rusijos agresiją. Tiesa ta, kad ne visos demokratijos yra JAV pusėje – pavyzdžiui Pietų Afrika. Be to, ne visi autoritariniai režimai skuba besąlygiškai palaikyti KLR ir Rusijos Federaciją.

Afrikos „demokratijos ramsčiai“

Gana yra viena labiausiai išsivysčiusių, stabiliausių ir demokratiškiausių regiono šalių. Ši šalis yra viena iš trijų žemyno šalių, dažniausiai tapusių JT Saugumo Tarybos nare (vis dar yra jos narė). Žinoma, politinė sistema šioje šalyje nėra tobula – karts nuo karto vyksta kariniai perversmai.

Gana, buvusi britų kolonija, glaudžiai bendradarbiauja su JAV ir Didžiąja Britanija karinėje ir gynybos srityse. Bendradarbiavimas su galingais hegemonais leidžia Ganai išlaikyti savo suverenitetą regione, kuris išgyvena itin sudėtingą padėtį. Aplink šią valstybę veikia liūdnai pagarsėjęs „Wagner“. Pati Gana sėkmingai priešinasi nelegalių ginkluotų grupuočių įsiskverbimui į savo teritoriją.

We are all in on Africa.

Our Administration and the American people stand ready to partner with the African people to help accelerate the innovation and entrepreneurship that is already underway across the continent. pic.twitter.com/z0znWuAi5d

— Vice President Kamala Harris (@VP) March 28, 2023

Kita dažna JT Saugumo Tarybos narė yra Nigerija, didžiausia Afrikos ekonomika. Pagrindinė šalies eksporto dalis (ir biudžeto pajamų dalis) yra nafta. Tačiau pajamų iš energijos išteklių eksporto augimą atsveria sprogstamasis gyventojų skaičiaus augimas, kuris per pastarąjį šimtmetį išaugo dešimteriopai.

Bet Nigerijai nepavyko išlaikyti suvereniteto visose savo teritorijose. Valstybėje veikia islamistų teroristinė grupuotė „Boko Haram“. Todėl valstybei svarbu sukurti savo saugumo komponentą, kad būtų subalansuota ekonominė plėtra ir kiti valstybės veiklos aspektai.

Kenija yra žemyno rytuose, netoli nuo Afrikos rago. Valstybė vaidina labai svarbų vaidmenį regiono transporto jungtyje, nes būtent per jos Mombasos uostą vyksta prekių (ypač maisto iš Rytų Europos) logistika į kitas kaimynines regiono valstybes, kurios neturi prieigos prie jūros.

Kenija yra viena iš labiausiai išsivysčiusių Afrikos šalių. Šalies užsienio prekyba sudaro maždaug 21 milijardą USD. Ir nors didžiausia šalies prekyba vyksta su Kinija, Carnegie fondo Afrikos programos direktorius Zainabas Usmanas atkreipia dėmesį į šalies užsienio prekybos struktūrą ir investicijas. O čia situacija visiškai kitokia, nes nors Kenija žaliavas daugiausia importuoja iš Kinijos, planuoja plėtoti gamybą su JAV. Kenijoje tikimasi, kad JAV technologijų įmonės, kurios bus priverstos perkelti savo gamybą iš Kinijos, pagaliau ją suras savo šalyje.

Tačiau Kenijai kaip transporto lyderei iššūkį ruošiasi mesti Tanzanija, kuri taip pat turi galingą Dar es Salamo jūrų uostą. Priežastis – protestai Kenijoje, kuriuos išprovokavo gerokai pabrangę maisto produktai – Rusijos agresijos prieš Ukrainą atgarsis. Pastarąsias savaites vykstantys protestai kelia susirūpinimą vežėjams, todėl Tanzanija maloniai siūlo jiems alternatyvą – savo logistikos paslaugas.

Tanzanija daug metų bandė reklamuoti Dar es Salamą kaip logistikos centrą, tačiau pastarieji metai buvo lūžis šalies užsienio politikoje. Po ankstesnio prokiniško prezidento Johno Magufuli mirties naujasis šalies vadovas Samia Hassan smarkiai pakeitė šalies kursą JAV link. Amerikiečių diplomatė Michelle Gavin tikisi, kad pastaruosius dvejus metus šalyje vykstantys demokratiniai pokyčiai Tanzanijoje pagaliau prisidės prie vaisingo šalių bendradarbiavimo užmezgimo ir jų bendradarbiavimo išplitimo visame regione. JAV viceprezidentė Kamala Harris lankėsi šalyje būtent tam, kad dirbtų šia kryptimi.

A tremendous welcome from the people of Ghana. pic.twitter.com/KJaXtMnfET

— Vice President Kamala Harris (@VP) March 26, 2023

Michelle Gavin laikosi tos pačios nuomonės apie Zambiją. Šioje valstybėje irgi neseniai pasikeitė valdžia, kuri visiškai apvertė šalies užsienio politikos kursą. Ekspertė mano, kad Zambija gali tapti demokratijos vitrina daugeliui valstybių, kurios atsidūrė kryžkelėje. Šalis turi parodyti, kaip demokratinė sistema žymiai pagerina saugumo situaciją.

Christopheris Vandomas, Afrikos programos vyresnysis mokslo darbuotojas, demokratinę Zambiją laiko viena iš pagrindinių pasaulinio „žaliojo perėjimo“ grandžių, nes šalis turi daug vertingų išteklių. Jis taip pat tikisi, kad šalis taps patikima Vakarų sąjungininke Afrikoje.

Viena patikimiausių JAV sąjungininkių regione yra Maroko Karalystė. Šimtmečių istoriją turinti valstybė tik XX a. trumpam pateko į kolonijinę priklausomybę nuo Prancūzijos ir Ispanijos. Ir tai taip pat protektorato/dominijos pavidalu. Galiausiai atgavusi visišką nepriklausomybę, karalystė nesilaikė pagrindinių tendencijų ir, skirtingai nei dauguma arabų šalių, Šaltojo karo metu laikėsi proamerikietiškos pozicijos.

Galbūt tam tikrą vaidmenį suvaidino tai, kad Marokas tapo pirmąja valstybe, kuri pripažino JAV nepriklausomybę dar 1776 m. Be to, būtent Maroke įvyko pirmasis JAV prezidento vizitas į žemyną. Tai buvo F. D. Rooseveltas, dalyvavęs 1943 m. Kasablankos konferencijoje.

Galbūt priežastys yra žemiškesnės ir proziškesnės. Nuo XX amžiaus vidurio Rabatas pretenduoja į Vakarų Sacharos žemę. O vietinės tautinio pasipriešinimo pajėgos sutelkė dėmesį į Maskvą.

Marokas dabar iš amerikiečių pasiekė karalystės suvereniteto pripažinimą šioje teritorijoje, sėkmingai „pardavęs“ santykių su Izraeliu normalizavimą pagal Abraomo susitarimus. Rabatas yra patikimas Vašingtono sąjungininkas regione. Valstybės bendradarbiauja prekyboje ir karinėje sferoje. Marokas išlaiko pusiausvyrą regione, veikdamas kaip atsvara Alžyrui, Maliui ir kitoms antiamerikietiškoms jėgoms regione.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()