Mokslininkai apklausė po klinikinės mirties į gyvųjų pasaulį vėl grįžusius žmones: nustatė kai ką netikėto ()
Mokslininkai panoro išsiaiškinti, kaip dažnai intensyvios terapijos skyriaus pacientai išgyvena apymirtinę patirtį (NDE). Paaiškėjo, kad tai patyrė 15 proc. žmonių, kurie intensyvios terapijos skyriuje praleido bent 7 dienas. Tyrėjai mano, kad įtakos, ar žmogus patirs NDE, gali turėti ir jo dvasiniai įsitikinimai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasirodo, apymirtinė patirtis nėra toks jau retas reiškinys, o jį nulemti gali ne tik medicininiai veiksniai.
„Labai ryškūs ir dažnai gyvenimą keičiantys išgyvenimai, dažnai patiriami esant ekstremalioms fiziologinėms sąlygoms: patyrus gyvybei pavojingą traumą, sustojus širdžiai ar esant gilioje anestezijoje“, – taip žymus profesorius Bruce`as Greysonas apibrėžia apymirtinę patirtį (angl. near-death experience, NDE).
Domėjosi, ar pacientai religingi
Iki šiol atlikta mažai su NDE susijusių tyrimų, o jų dalyvių grupė paprastai būna vienoda, t.y. širdies smūgį arba sunkią traumą patyrę žmonės.
Tai paskatino Lježo (Belgija) ir Lavalio (Kanada) universitetų mokslininkus atlikti tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti NDE dažnumą tarp išgyvenusiųjų intensyviosios terapijos skyriuje, nepriklausomai nuo to, kokią kritinę būklę jie patyrė.
Tyrimo metu taip pat buvo nagrinėjami veiksniai, galintys turėti įtakos NDE dažnumui, ir vertinama pacientų gyvenimo kokybė praėjus vieneriems metams po patirtų išgyvenimų.
Gauti rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale „Critical Care“.
Tyrime dalyvavo 126 suaugę žmonės, kurie intensyviosios terapijos skyriuje pragulėjo daugiau nei 7 dienas. Pacientai buvo apklausti po to, kai medikai išrašė juos iš ligoninės.
Iš viso 19 pacientų (15 proc.) nurodė patyrę, tai, kas remiantis B.Greysono sukurta skale, yra vadinama NDE.
Mokslininkai taip pat stengėsi įvertinti visų tyrimo dalyvių disociacines patirtis, dvasingumą, religingumą ir asmeninius įsitikinimus, taip pat dešimtis kitų medicininių parametrų. Po metų su tyrimo dalyviais buvo susisiekta telefonu, kad būtų įvertinta jų gyvenimo kokybė naudojant penkių dimensijų EuroQol klausimyną.
NDE nepaveikė gyvenimo kokybės
Charlotte Martial ir Anne-Françoise Rousseau vadovaujama komanda paskelbtame straipsnyje atskleidžia, kad kognityviniai ir dvasiniai veiksniai nusvėrė medicininius parametrus kaip NDE atsiradimo prognozę. Paprasčiau tariant, regis, žmogaus įsitikinimai turi didesnę įtaką nei medicininiai veiksniai tam, ar žmogus patirs NDE.
Nors vienfaktorinė analizė mechaninę ventiliaciją, sedaciją, analgeziją, priėmimo priežastį, pirminių organų disfunkciją, disociacinius ir dvasinius polinkius siejo su NDE atsiradimu, daugianarė logistinė regresinė analizė parodė tik didesnį polinkį į disociacinius simptomus ir didesnę dvasinę bei asmeninę gerovę kaip NDE atsiradimą prognozuojančius veiksnius.
Praėjus metams atliktas vertinimas neparodė, kad NDE potyris būtų turėjęs reikšmingos įtakos pacientų gyvenimo kokybei.
Rezultatus apibendrinę tyrėjai pripažino, kad reikia atlikti papildomus tyrimus, tačiau autoriai daro išvadą, kad „NDE nėra toks jau retas reiškinys tarp intensyviosios terapijos skyrių pacientų“.
Atsižvelgdami į tai, kad apie NDE „paprastai pranešama kaip apie transformaciją, kuri gali būti susijusi su neigiamomis emocijomis, manome, kad [kliniškai] prasminga apklausti pacientus apie bet kokius galimus prisiminimus jiems pabudus“, – atskleidžia jie.
Parengta pagal „Medical Xpress“ inf.
