Tikrasis da Vinčio kodas: ar Leonardas galėjo savo paveiksluose paslėpti pasaulio pabaigos datą?  ()

Ar Leonardas da Vinčis numatė pasaulio pabaigą? Vatikano tyrinėtoja sako „taip“, jis paslėpė datą savo „Paskutinės vakarienės“ paveiksle.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Pasak interneto šaltinių, garsus XV amžiaus menininkas Leonardas da Vinčis yra susijęs su pranašystėmis apie pasaulio pabaigą. Spekuliatyvūs bulvariniai leidiniai teigia, kad jo garsiajame paveiksle „Paskutinė vakarienė“ apokalipsės gerbėjams yra įkalčių, primenančių velykinį kiaušinį. Vatikano tyrinėtoja Sforca Galicia, kuri taip tvirtino 2010 metais, pabrėžė, kad L. da Vinčio kodas tikrai egzistuoja, nors ir skiriasi nuo išpopuliarinto rašytojo Dano Browno, rašo „IFLScience“.

S. Galicia, Kalifornijos universiteto L. da Vinčio rankraščių ekspertė, tvirtino, kad mokslininkas išpranašavo pasaulio pabaigą įvyksiančią 4006 m. kovo 21 d., sąmoningai paslėpdamas žinią, kad išvengtų negatyvios reakcijos.

Tačiau tikslus šios žinutės pobūdis lieka neaiškus. Kalbant apie S. Galicios teiginį apie „matematinės ir astrologinės“ paslapties išsprendimą, verta paminėti, kad šio teiginio pagrindimas yra panašus į paprastą tikėjimą.

Tokią išvadą S. Galicia priėjo išanalizavusi paveikslą „Paskutinė vakarienė“. Jis buvo sukurtas remiantis originaliais L. da Vinčio eskizais, pristatytais Prancūzijos Liudvikui XIII. Be to, S. Galicia paminėjo, jog data yra paslėpta lange virš Kristaus. Tačiau, be šių teiginių, medžiaga analizei yra minimali.

Gyvenimo pabaigoje L. da Vinčis tikrai domėjosi apokaliptiniais įvykiais, ką liudija daugybė jo vaizdingų kataklizmų scenų. Jose vaizduojami iš dangaus besileidžiantys ugnies srautai ir verdančios jūros, lydimos debesų formavimosi.

„Royal Collection Trust“ svetainėje aiškinama, kad paskutiniais savo gyvenimo metais L. da Vinčis tiek piešiniuose, tiek raštuose ne kartą nagrinėjo kraštovaizdį užgriuvusios katastrofiškos audros temą.

 

Šis susirūpinimas mirtimi ir sunaikinimu gali būti vertinamas kaip menininko, artėjančio prie savo kelionės pabaigos, savistaba. Verta paminėti, kad L. da Vinčis buvo ankstyvos kai kurių didžiausių savo kūrinių mirties ar sunaikinimo liudininkas, o tai jam įkvėpė gilų pajautimą apie visų dalykų, net ir pačios Žemės, kintamumą.

Kai kurie komentatoriai teigė, kad šiuose piešiniuose vaizduojami L. Da Vinčio eros įvykiai, tokie kaip audros ir žemės drebėjimai. Tačiau atliekant istorinius tyrimus nepavyko rasti įrodymų, patvirtinančių tokias prielaidas. Jo užrašuose paveikslui „Tvanas“ aprašytos apokaliptinės scenos:

„Tada pamatysi tamsų ir niūrų orą, sujaudintą priešingų vėjų gūsių, tiršto nepaliaujamo lietaus, susimaišiusi su kruša ir šen bei ten nešantį begalę šakų, nuplėštų nuo medžių ir susimaišiusių su nesuskaičiuojama gausybe lapų“, – skaitome jo užrašuose. Visur galima regėti vėjų siautėjimo išlaužtus ir draskomus medžius ir upelių jau ardomus kalnų fragmentus, kurie patenka į šiuos upelius ir užtvindo jų slėnius, kol šėlstančios upės išsilieja iš savo krantų ir apsemia plačias žemes ir jų gyventojus“.

 

Karališkosios kolekcijos graviūrų ir piešinių skyriaus vadovas Martinas Claytonas pabrėžė, kad L. da Vinčio kūryba atspindi jo suvokimą apie žmogaus egzistencijos laikinumą ir galutinį visų daiktų susinaikinimą. Tačiau labai mažai tikėtina, kad ši apokalipsė įvyks 4006 m. kovo 21 d.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
Autoriai: Vigmantas Balevičius
(6)
(11)
(-5)

Komentarai ()

Susijusios žymos: