Kleopatros kapo ieškantys archeologai aptiko tunelį, kurį pagrįstai galima vadinti geometriniu stebuklu (Foto, Video)  ()

2022 m. kasinėdami senovėje ant Egipto kranto įkurdinto Taposiris Magna miesto griuvėsius, po viena iš šventyklų archeologai aptiko ilgą ir įspūdingą tunelį, specialistų iš karto pavadintą geometriniu stebuklu.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šventyklos kasinėjimus ir tyrinėjimus vykdžiusių Kathleen Martinez iš Dominikos Santo Domingo universiteto bei jos vadovaujamų kolegų aptikta struktūra plyti 13 metrų gylyje. Smiltainyje iškirstas 2 metrų aukščio tunelis tęsiasi net 1 305 metrus, rašoma portale „ScienceAlert“.

Kaip teigiama 2022 m. lapkritį paskelbtame Egipto turizmo ir antikvarinių vertybių ministerijos pranešime, tunelio dizainas neįtikėtinai primena 1 036 metrų ilgio Eupalinos tunelio vaizdą.

Pastarasis objektas – tai 6 a. pr. Kr. datuojamas akvedukas Graikijos Samo saloje. Tada, kai buvo iškastas, inžinerijos stebuklu vadinamas tunelis neturėjo sau lygių nei dizaino, nei konstrukcijos požiūriu.

Nors Taposiris Magna miesto tunelio neturinčiu sau lygių pavadinti jau neišeina, kaip inžinerinis sprendimas jis daro kolosalų įspūdį.

Kai kuriose vietose Taposiris Magna tunelį semia vanduo. Nors ši aplinkybė dar kartą verčia sieti jį su Eupalinos tuneliu, Egipte esančio tunelio paskirtis kol kas nežinoma.

Nuo 2004 m. Taposiris Magna miesto teritorijoje besidarbuojanti ir viltį surasti čia Kleopatros VII kapą turinti K. Martinez įsitikinsi, kad tunelis – daug žadanti nuoroda. Minėtina, kad užuominų apie Egipto karalienę, paskutinę Ptolemajų dinastijos valdovę, pavyko aptikti ir per ankstesnius kasinėjimus.

Taposiris Magna – tai miestas, 280 m. pr. Kr. įkurtas Ptolemajaus II, žinomo Aleksandro Didžiojo karvedžio sūnaus ir vieno iš Kleopatros protėvių (pati Kleopatra Egiptą valdė nuo 51 m. pr. Kr. iki savos mirties (savižudybės) 30 m. pr. Kr.).

 

Šventykla, jos kasinėjimus vykdančių archeologų įsitikinimu, buvo pastatyta dievo Ozyrio ir jo sesers bei žmonos deivės Izidės garbei. Reikia turėti omeny, kad būtent Izidė buvo ta dievybė, kuriai Kleopatra jautėsi ypač artima.

 

Šventyklos griuvėsiuose buvo rasta ne tik monetų su Kleopatros ir Aleksandro Didžiojo vardais bei atitinkamais atvaizdais, bet ir Izidės statulėlių. Šventykloje būta ir šachtų, vedančių į graikų ir romėnų eromis datuojamas laidojimo kameras. Visai tikėtina, kad panašiame kape buvo palaidoti Kleopatra ir jos vyras Markas Antonijus (žinoma, kad hipotezė pasitvirtintų, būtina rasti šių istorinių asmenybių palaikus).

 

Mokslininkai dar nėra įsitikinę, kad aptiktas tunelis veda į kapus, kurių koordinatės lig šiol nežinomos, bet viliasi, kad tolesni tyrimai galėtų pateikti daugiau informacijos.

Kitas archeologų laukiantis etapas – regiono prie Viduržemio jūros tyrinėjimai. Dalykas tas, kad 320–1303 m. laikotarpiu pakrantės zoną supurtė serija žemės drebėjimų, dėl kurių dalis šventyklos sugriuvo, o jos griuvėsius pasiglemžė jūros bangos. Negana to, ankstesni kasinėjimai pateikė įžvalgų apie šioje vietoje esantį tunelių tinklą, išsiplėtusį nuo Mariout ežero iki Viduržemio jūros.

 

 

Rasti kapus gali pavykti arba ne, tačiau nekyla abejonių, kad nuodugnus griuvėsių kasinėjimas pateiks vertingos informacijos apie šį paslaptingą senovės miestą. Tunelyje jau pavyko aptikti keletą vertingų radinių: keramikos dirbinių fragmentų ir stačiakampio formos kalkakmenio luitą.

„Jeigu pavyktų rasti Kleopatros ir Marko Antonijaus kapą, tai būtų reikšmingiausias atradimas XXI a. Jei kapo rasti nepavyktų, vis tiek reikėtų pripažinti, kad čia, šventyklos viduje ir šalia jos, įvyko daug reikšmingų atradimų“, – prieš 13 metų yra pasakęs tuometinis Egipto senienų apsaugos ministras Zahi Hawassas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(12)
(2)
(10)

Komentarai ()