Ėjimo nauda smegenų veiklai: paaiškėjo nauji duomenys ()
Medikai sako, kad nebūtina lieti prakaitą sporto salėje, nes sveikatai naudinga ir lengva fizinė veikla, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas. Šį teiginį tik patvirtina naujas tyrimas. Nustatyta, kad neilgi pasivaikščiojimai gerina smegenų veiklą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrimo dalyviai buvo į aštuntą ir devintą dešimtis įkopę senjorai, kurie praeityje dirbo sėdimą darbą. Dalies ju pažintinės funkcijos buvo nežymiai nusilpusios. Paaiškėjo, kad keturi savaitiniai 30 minučių trukmės pasivaikščiojimai pagerina smegenų veiklą vos per kelis mėnesius.
Nedidelio tyrimo, paskelbto žurnale „Journal of Alzheimer's Disease Reports“, metu 33 dalyviams buvo atlikti atminties testai. Vėliau pusei dalyvių 12 savaičių buvo sudarytas mankštos planas. Tyrėjai, atsižvelgdami į kiekvieno dalyvio širdies susitraukimų dažnį, skyrė skirtingą ėjimo greitį, tačiau sparčiu ėjimu paprastai laikomas maždaug 4 kilometrų per valandą tempas.
Dalyviai, kuriems buvo paskirtas mankštos planas, po 12 savaičių geriau atliko atminties testus, o kitoje tiriamųjų grupėje nepastebėtas pagerėjimas. Sveikatos tyrimai parodė, kad vaikščiojimą į savo rutiną įtraukę senjorai po 12 savaičių netgi turėjo sutvirtėjusias nervines jungtis, o tai – stiprios smegenų funkcijos požymis.
Šie rezultatai grindžiami jau atliktais tyrimais, kurie rodo, kad fiziniai pratimai padeda net ir senstant išlaikyti aštrias smegenis. 2018 m. atlikta beveik 100 tyrimų apžvalga parodė, kad tris kartus per savaitę sportuojantys vyresnio amžiaus žmonės, palyginti su neaktyviais senjorais, žymiai geriau atliko laiko valdymo ir informacijos apdorojimo smegenyse testus. Neurologai nustatė, kad fiziniai pratimai skatina neuronų augimą smegenyse, todėl gerėja atmintis.
Dar daugiau – 80-ies, 90-ies ir 100-ies metų senjorai, kurie nepatyrė demencijos ar pažinimo funkcijų pablogėjimo, „Insider“ pasakojo, kad bent iš dalies savo ilgaamžiškumą aiškina tuo, kad reguliariai mankštinasi, įskaitant kasdienius pasivaikščiojimus.
Mankšta ne tik saugo smegenis nuo senėjimo, bet ir padeda kitoms kūno dalims ilgiau išlikti sveikoms. Vyresnio amžiaus žmonės, kurie mažiau laiko praleidžia sėdėdami, mažiau rizikuoja susirgti širdies ir kitomis lėtinėmis ligomis.
Geriausia, kad nebūtina alinti organizmo ilgomis valandomis sporto salėje, jei norite pajusti senėjimą stabdantį mankštos poveikį. Analizuojant 405 981 vidutinio amžiaus Jungtinės Karalystės gyventojo genetinius duomenis paaiškėjo, kad toks paprastas dalykas kaip spartus ėjimas gali sumažinti jūsų biologinį amžių 16 metų.
„Mankšta yra svarbiausia“, jei norite su amžiumi išlaikyti aštrų protą, – teigė Merilendo universiteto (JAV) kineziologijos profesorius ir pagrindinis aptariamo tyrimo autorius J. Carsonas Smithas.
Parengta pagal „Insider“ inf.
