Daugeliui iš mūsų gamta yra antrieji namai, kurių dažnai nepuoselėjame taip kaip pagrindinių. Grynas oras, uogos, grybai, gražūs gamtos vaizdai - tai tik keletas mums suteikiamų gamtos džiaugsmų, kuriais mėgaujamės kone kasdieną.

Norėdami apsaugoti gamtos teikiamus malonumus, turime žinoti, kas yra biologinė įvairovė ir kaip kovoti su jos nykimu. Remiantis „Eurobarometro” duomenimis, dauguma europiečių nežino, kas tai yra. Piliečiai nekovoja su jos nykimu, nes neturi pakankamai informacijos apie veiksmus, kurių jie gali imtis. Taigi šį kartą aiškinamės, ką reiškia žodžių junginys „biologinė įvairovė” ir kokių veiksmų reikia imtis norint ir toliau išsaugoti gamtą.

Kur slypi biologinė įvairovė?

Į klausimą, kur reikia ieškoti biologinės įvairovės, yra tik vienas konkretus atsakymas - visur. Vaizdžiai aiškinant galima sakyti, jog visas mus supantis pasaulis yra pilnas biologinės įvairovės. Net didmiesčio centre augantys medžiai, krūmai, juose gyvenantys vabzdžiai ar ant jų augantys grybai ir kerpės sudaro biologinę įvairovę. Tačiau jei apibrėžtume konkrečiau, biologinę įvairovę sudaro žemės organizmų genai, rūšys ir ekosistemos. O šiuos dalykus galime rasti kiekviename pasaulio gamtos kampelyje. Jei bus išsaugotos gamtos paveldo teritorijos, genų įvairovė ir pagrindinės buveinės, žmonės paliks ateities kartoms žymiai daugiau gyvybės formų ir augalų ar gyvūnų rūšių.

Žinome ne daug

„Eurobarometro” duomenimis, 27 proc. Lietuvos gyventojų yra girdėję „biologinės įvairovės” terminą, tačiau nežino, ką jis reiškia, tuo tarpu 31 proc. apklaustųjų žino šio termino reikšmę. Proporcingai apie ketvirtadalis Lietuvos gyventojų yra gerai informuoti apie biologinę įvairovę, o likę 70 proc. pakankamai žinių apie ją neturi. Tautiečiai dažniausia biologinės įvairovės nykimo priežastimi nurodo klimato kaitą. Apie 70 proc. ES gyventojų deda asmenines pastangas, kad sumažintų biologinės įvairovės nykimą. Pirmoje vietoje rikiuojasi Portugalija, kurioje 87 proc. gyventojų asmeniškai kovoja su biologinės įvairovės nykimu, Lietuva šiame reitinge yra priešpaskutinėje vietoje. Aktyvūs piliečiai, patys mažinantys biologinės įvairovės nykimą, nurodo, kad imasi šių veiksmų: sodina medžius, prižiūri aplink augančią gamtą, rūšiuoja atliekas, perka ekoogiškus produktus, nevalgo nykstančių gyvūnų rūšių.

„Įvairių gyvūnų, vabalų, vabzdžių, augalų rūšių nykimą reikia būtinai stabdyti, nes tai daro nemenką įtaką mus supančiai aplinkai. Vienų vabzdžių rūšių išnykimas gali labai stipriai paveikti žemės ūkį ir paprastus vartotojus. Štai pavyzdžiui Jungtinėse Amerikos Valstijose nyksta bitės, kurios apdulkina vaisius, taigi derlius gali stipriai mažėti ir laikui bėgant iškils didelių problemų dėl obelims, kriaušėms ir panašiems vaismedžiams bus sunku natūraliai užmegzti vaisius”, - biologinės įvairovės nykimo pasekmes vardija bitininkas Stasys iš Prienų rajono.

Pradėkime anksčiau

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos šiuo metu vykdo projektą „Žaliosios pamokos Lietuvos mokyklose”, skirtą tarptautiniams biologinės įvairovės metams: apie 2 tūkst. moksleivių iš daugiau kaip 20-ties Lietuvos mokyklų bus supažindinti su pasaulio ir, žinoma, su Lietuvos biologine įvairove. Moksleiviai skatinami moksleivius domėtis gamta, biologine įvairove, kuri juos supa, pažinti artimiausią saugomą teritoriją ir sužinoti, kas, kokios gamtos vertybės joje saugomos, prisidėti prie jų išsaugojimo. „Labai svarbu nuo vaikystės suvokti, kad esi gamtos dalis, esi atsakingas už jos išsaugojimą. Nuo gamtos išlikimo priklauso žmonijos likimas. Esame surišti viena virve. Dar vaikystėje turime išmokti galvoti ne tik apie save, bet apie kitus, ypač tuos, kurie patys negali ginti savo teisių”, - projekto naudą aiškina VSTT prie AM direktorė R. Baškytė.

Išsaugoti - svarbu

Biologinės įvairovės nykimą lemia aktyvi žmogaus veikla: žemės naudojimo pokyčiai, statyba, kasyba, miškų, vandenynų, upių, ežerų ir dirvožemio išteklių eikvojimas, svetimų rūšių įsiskverbimas ir tarša. Taip pat prie šio proceso prisideda ir klimato kaita. Šiuo metu įvairios augalų, gyvunų, žuvų rūšys nyksta net iki tūkstančio kartų greičiau nei tai vykdavo įprastai. Todėl Jungtinės Tautos 2010 metus paskelbė tarptautiniais biologinės įvairovės metais, o Europos Komisija išdėstė biologinės įvairovės apsaugos politikos kryptis.

Vieningo recepto biologinės įvairovės išsaugojimui, deja, nėra. Galime kalbėti apie kompleksinius veiksmus, kuriais galma stabdysime įvairių rūšių nykimą, be to, ypač svarebu - padėti žmonėms suvokti, kas vyksta ir ką jie gali padaryti patys. Po Europos Komisijos atlikto tyrimo, kurio metu paaiškėjo, jog dauguma europiečių nežino apie biologinės įvairovės išsaugojimo veiksmus, pradėta kampanija „Biologinė įvairovė - mūsų bendras turtas”. Pagrindinis kampanijos tikslas - geriau supažindinti piliečius su biologinės įvairovės problema ir užtikrinti, kad jie suprastų galimus šio nykimo padarinius ir žinotų, kad jie taip pat gali kovoti su šiuo dalyku. Šios kampanijos metu bus vykdomos informacinės, edukacinės, meninės akcijos.

Ar žinote, kad…

- Lietuvoje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų;

- Lietuvos saugomos teritorijos užima 15,4 proc. visos Lietuvos teritorijos;

- Lietuvos raudonojoje knygoje yra įtrauktos 767 augalų, gyvūnų ir grybų rūšys;

- Šiuo metu Lietuvoje prie išnykimo ribos yra šie gyvūnai: ilgasnukis ruonis ir lūšis;

- Mažiausiai 1000 iš 10 tūkst. invazinių gyvūnų, vabzdžių ir augalų rūšių padarė didelę žalą Europos gamtai arba ekonomikai: sunaikinami pasėliai, sutrinka jūrų mikroklimatas, žmonėms kyla sveikatos problemų;

- Europoje beveik 90 proc. komerciškai svarbių žuvų rūšių žvejojamos per daug intensyviai, ir joms kyla nykimo grėsmė.

Straipnis, publikuotas Europos Komisijos kuruojamame tinklalapyje „Europos istorijų parkas” www.europosistorijos.lt

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Ekonaujienos.lt

Komentarai (11)