Grenlandija kyla iš vandenyno

pakilo - del atsilimo, butu nugrimzdusi tuos pacius cm - irgi turbut del atsilimo... ...o europieciai toliau moka kosminius CO2 mokesciaus issisiepe... Pasauli gelbeti juk reikia...

Kaip gali kilti dėl ledo tirpimo? 1. Tirpstant ledo daugėja vandens, todėl turėtų kilti vandens lygis, todėl sala grimzti. 2. Jei ledą laikytume paviršiaus dalimi, tai jam tirpstant paviršius turėtų žemėti. Kitas klausimas, kiek metų vyksta tie matavimai? Ar čia pagal 5 metų imti sprendžia apie 200 metų perspektyvas? Jau net baisu žiūrėti, ko tik nesugalvoja pakabinti ant to atšilimo, kad tik praplautų visiems smegenis...

. Tad tirpstančio grenlandijos, antarktidos ir kitų ledynų ledo vandens tūris turi pasiskirstyti visame vandenynų plote. 2. Taip, ledas yra paviršiaus dalis, tačiau kaip žinia, yra po ledu ir kietas pagrindas žemė. Todėl mažėjant ledo apkrovai žemės paviršius toje vietoje kyla. Įsivaizduok plaustą, užkrautą dideliu svoriu, o po to tą svorį pamažu nuiminėk - ką išvysi?

Karve greitai i tvarta, cia nesamoniu nerasinejiusi

, o tas kur pirmas kur parašė kažką, jam trukdo tie mokesčiai? Kinijoje, Indijoj ar JAV jie tikrai galėtų būti ženkliai didesni, O jei tai stabdo ekonomiką, po velnių, kam ta bereikalinga vartojimo kultūra?

Tai tu sakai, kad Grenlandija yra plūduriuojanti sala?

lizunas: visas zemes pavirsius plaukioja lavoi esancioi po pluta.

Taip, visi mes plaukiojam Tik ne lava, o magma, jei ką

...zinant to "plausto" matmenis, nesunkiai galima padaryt isvada kad tie ledynai daro nedidesni poveiki jo plaukimui negu dulketas laivo denis.

yra 1,2 km) 40+1,2=41,2 km, ir tai yra 1:16.5 mln. Taigi, tik galima įsivaizduoti, kiek Grenlandija galėtų pakilti, jei visas ledas nutirptų. Tikslesnis palyginimas būtų lyginant ledo procentinį ar tūrinį metinį sumažėjimą su salos metiniu kilimu, tačiau neradau, kiek to ledo nutirpsta būtent Grenlandijoje. Kita vertus - norėjau skaičiavimais parodyti, kad tas ledas Grenlandijoje nėra "dulkės ant laivo denio".

Kažkas kyla, o visus kitus apsemia