Japonai nori Mėnulį paversti gigantiška elektrine (41)
Japonijos korporacija „Shimizu“ siūlo pastatyti Mėnulyje milžinišką saulės elektrinę, kurios pagamintos energijos užtektų visos Žemės poreikiams.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pagal šį ambicingą planą, savo mastais pranokstantį visas iki šiol pasiūlytas Mėnulio išteklių įsisavinimo koncepcijas, aplink Mėnulio pusiaują būtų nutiestas maždaug 11 000 kilometrų ilgio saulės fotoelementų skydų žiedas, skelbia „Physorg.com“.
Šiame „Luna Ring“ pavadintame saulės elektrinės žiede pagaminta elektros energija būtų paversta didelės energijos mikrobangomis ir specialiomis antenomis bei lazeriais siunčiama į Žemę. Mūsų planetos paviršiuje, įskaitant vandenynus, pastatytos priėmimo stotys gautą energiją vėl paverstų elektra ir kabeliais perduotų ją į nacionalines elektros energijos sistemas. Projekto kūrėjų teigimu, „Luna Ring“ energetinis žiedas Mėnulyje užtikrintų viso pasaulio energetinius poreikius.
Pasak „Shimizu Corporation“ atstovų, patys didžiausi „Luna Ring“ privalumai – tai, kad Mėnulis neturi atmosferos (todėl energijos gamybai neturi įtakos debesys), be to, tokia saulės elektrinė gali veikti nuolat, 24 valandas per parą ir 7 paras per savaitę, gamindama „žalią“ energiją, kuri išvaduotų pasaulį nuo besibaigiančių mineralinių resursų priklausomybės.
Planuojama, kad iš pradžių saulės elektrinės žiedas aplink Mėnulio pusiaują bus tik kelių kilometrų pločio, tačiau ilgainiui jį esą būtų galima praplatinti iki 400 km. „Luna Ring“ generuojama energija elektros kabeliais būtų perduodama į energijos siuntimo stotis, pastatytas į Žemę atsuktoje Mėnulio pusėje. Po to, kai elektra jose būtų transformuojama į mikrobangų ir lazerių spindulius, 20 kilometrų skersmens antenos ir lazerių kompleksai perdavinėtų ją į energijos priėmimo stotis Žemėje. Tikslų energijos perdavimą kontroliuotų radijo švyturių įranga. Žemę pasiekusi energija arba būtų konvertuojama į elektrą ir perduodama į elektros tinklus, arba būtų naudojama vandenilio gamybai, kurį savo ruožtu būtų galima naudoti degalams arba jų atsargoms kaupti.
„Shimizu Corporation“ projekte didelis dėmesys skiriamas robotams. 24 valandas per parą nuotoliniu būdu valdomi iš Žemės, jie lygintų Mėnulio gruntą „Luna Ring“ statybos vietoje, Mėnulio orbitoje montuotų iš Žemės siunčiamus įrengimus ir specialią techniką, kuri po to būtų minkštai nuleidžiama į Mėnulio paviršių. Robotams talkintų ir į Mėnulį atvykstantys astronautai – statybininkai.
Kadangi tokio masto statybai Mėnulyje prireiks labai daug saulės fotolementų skydų ir kitų medžiagų, japonų specialistai siūlo jų kaip įmanoma daugiau pasigaminti iš Mėnulyje esančių išteklių. Naudojant iš Žemės atsivežamą vandenilį ir Mėnulio regolitą, būtų galima pasigaminti technologinio vandens, cementuojančių junginių, statybinių medžiagų. Šalia „Luna Ring“ būtų pastatytos mobilios saulės fotoelementų gamyklos, kurios judėtų palei plečiamą saulės elektrinės žiedą, tiekdamos jo plėtrai būtinas fotoelementų plokštes.
„Shimizu Corporation“ pasiūlytas „Luna Ring“ projektas, nepaisant realių jo įgyvendinimo galimybių, liudija apie didėjantį Japonijos mokslininkų, inžinierių ir verslininkų domėjimąsi Mėnulio tyrimais bei jų praktiniu pritaikymu – neseniai rašėme apie Japonijos vyriausybės planus Mėnulio Pietų ašigalyje statyti robotų bazę.
