Mokslininkai: pykti yra sveika

as daug geriau pasijauciu kai islieju pykti.

Na kai as supikstu as nebekontruliuoju savo veiksmu ir paskui prisimenu taip lig butu vike pries kokius 2 metus ar cia lyga?

Taip. Laikas uzsidaryt

Jeigu taip as esu labai sveikas zmogus.

Tai kokia reikšmė šitų filosofinių išvedžiojimų: Anger of the mind is poison to the soul. - Ecuadorian Proverb Let your anger set with the sun and not rise again. - Irish Proverb Anger is the only thing to put off till tomorrow. - Czech Proverb

Sveikų nebūna. Būti tik pilnai neapžiūrėti.

Nu va iškart geriau pasijaučiau, perskaitęs šį straipsnį

Viena yra isliet pykti, tada pasijauti geriau, bet kai pykstiesi ir kivircas tik dideja, tai tada nebelabai gerai buna, poto galva skaudet pradeda.

Visiska nesamone tame straipsnyje!!! 100 kartu yra sveikiau visiskai nekreipti demesio ir nereaguoti niekaip, negu susinervinti ir islieti pykti paskui. Dvasiskai labiau pazenge zmones (nemaisyti su religingais), tiesiog nesusinervintu ir visada butu geros nuotaikos, kas yra tikrai sveikatos saltinis. Jei neklystu pykstant adrenalinas issiskiria, kuris isjungia imuniteta, rase sitame portale. Pykstant issiskyre visokie hormonai ir tt, vercia netgi genus mutuoti, jau nekalbu apie tai kad organizmas sensta greiciau.

Jaigu pypti gerai,tai lietuviai tikrai sveiki zmones

o as pastebejau, kad pykti geriausia isliet sportuojant - ir aplinkiniams nereikia klausytis tavo protrukiu, ir paciam sveika

Man atrodo tiesiog "pyktis" per daug plati sąvoka, todėl jos tiksliai neapibrėžus ir kyla abejonės dėl šito tyrimo. Jei pyktis suvokiamas kaip emocinė iškrova, tuomet jis tikrai naudingas. Ir psichologai pataria nelaikyt pykčio savyje, o jį išliet (išsikalbėt, išsirėkt kur miške, išliet pyktį sportuojant ir pan. Turbūt kiekvienas esat pajutę palengvėjimą išliejus pyktį. Elementarus pavyzdys - susimauni per egzą. Toliau du variantai: (1) nueini į "kačialką", pasportuoju, išsilieji (gali net daužymas kriaušę įsivaizduot, kad ten dėstytojas ar pan xD ) ir grįžęs net jėgų nebeturi nervintis. (2) Grįžti namo ir pradedi galvot, kaip susimovei, kaip viskas blogai, etc., žodžiu, stresuoji. O stresas, kaip žinia, negerai. Šitam straipsnyje būtent ir rašo, kad pyktis sumažina stresą ir tą neigiamą streso poveikį. Bet jei pyktį supranti kaip nemokėjimą atleisti, bandymą kelti konfliktus, etc., tai tikrai negerai. Jis kaip tik prisideda prie papildomo streso. Manau ta visa liaudies išmintis ir filosofų išvedžiojimai kalba būtent apie tokį pyktį.

kas iš tos naudos organizmui, jei prote betvarkė ? Reikia saugoti save nuo pykčio, o ne ieškoti pasiteisinimų, kad naudinga. Yra pora gerų citatų: “Holding on to anger is like grasping a hot coal with the intent of throwing it at someone else; you are the one who gets burned.” "You will not be punished for your anger, you will be punished by your anger."