Kodėl kemšasi kraujagyslės? Tyrimas pateikė netikėtą priežastį (1)
Ryšys tarp žmogaus žarnyno mikrobiotos ir širdies ligų, manoma, yra tampresnis nei daugelis įsivaizduoja. Pasirodo, kad žarnyno bakterijos gali prisidėti prie aterosklerozės – dažnos miokardo infarkto priežasties – išsivystymo, rodo naujas tyrimas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iš riebalų, cholesterolio ir kitų medžiagų sankaupų besiformuojančios aterosklerozinės plokštelės užkemša arterijas, o tai neretai sukelia širdies priepuolį.
Mokslo bendruomenė įtarė, kad žarnyno bakterijos gali paskatinti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą. Pagaliau pavyko rasti apčiuopiamų įrodymų.
Švedijos tyrėjų teigimu, dažnesnis aterosklerozinių plokštelių atsiradimas susijęs su tam tikrų burnos bakterijų, ypač streptokokų, gausa žarnyne.
Upsalos ir Lundo universitetų mokslininkai ištyrė beveik 9 tūkst. 50–65 metų amžiaus žmones, kurie anksčiau nesirgo jokiomis širdies ligomis, o rezultatus paskelbė žurnale „Circulation“.
„Nustatėme, kad burnos bakterijos, ypač Streptococcus genties rūšys, yra susijusios su dažnesniu aterosklerozinių plokštelių atsiradimu širdies smulkiosiose arterijose, kai jų yra žarnyno floroje“, – sakė tyrimo autorė, Upsalos universiteto molekulinės epidemiologijos profesorė Tove Fall.
Ką iš to gali pasiimti kiekvienas iš mūsų? Naudokite tarpdančių siūlą: tuomet burnoje bus mažiau bakterijų, kurios didina širdies ligų riziką.
Žarnyno bakterijos ir riebalų sankaupos kraujagyslėse
Siekiant nustatyti ankstyvą apnašų kaupimąsi kraujagyslėse, tyrėjai naudojo pažangią vaizdo gavimo technologiją. Gautus duomenis jie palygino su tyrimo dalyvių žarnyne (įskaitant burną ir gerklę) gyvenančių bakterijų gausa.
Pasirodė, kad Streptococcus anginosus ir Streptococcus oralis bakterijos susijusios su ateroklerozinių plokštelių formavimusi kraujagyslėse.
Riebalų sankaupos arterijose susietos su kai kurių Streptococcus rūšių gausa burnoje bei žarnyne, rašė tyrėjai.
„Mes tik pradėjome suprasti, kaip žmogus ir bakterijų bendruomenė įvairiuose organizmo skyriuose veikia vienas kitą“, – sakė vyresnioji tyrimo autorė, Lundo universiteto genetinės epidemiologijos profesorė Marju Orho-Melander.
„Mūsų tyrimas rodo (pakitusią) širdies ir kraujagyslių sveikatą streptokokų nešiotojų žarnyne. Dabar turime ištirti, ar šios bakterijos yra svarbios aterosklerozės vystymosi proceso dalyvės“, – teigė ji.
„Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad žarnyno mikrobiotos sudėties ir funkcijų pokyčiai, kitaip – disbiozė, gali turėti įtakos įvairiems sveikatos sutrikimams, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas“, – teigia tyrime nedalyvavusi Jungtinės Karalystės internetinės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo „Welzo“ konsultantė dr. Kezia Joy.
Tam tikros žarnyno bakterijos gali gaminti metabolitus, kurie yra susiję su aterosklerozės vystymusi ir progresavimu.
Be to, žarnyno mikrobiota gali daryti įtaką įvairiems fiziologiniams procesams, įskaitant lipidų apykaitą, uždegimą ir imuninį atsaką. Tai – svarbūs veiksniai, lemiantys širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi.
Tyrime nedalyvavę ekspertai jį gyrė dėl didelės dalyvių grupės ir pasitelktos biožymenų paieškos ankstyvai širdies ir kraujagyslių ligų stadijai nustatyti.
Ateities tyrimai turėtų išsiaiškinti, kurios konkrečios bakterijos daro įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms ir nustatyti priežastinį ryšį tarp žarnyno mikrobiotos ir širdies sveikatos.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
