Kur stovėjo pirmieji pasaulio miestai ()
Į rytus nuo Viduržemio jūros esantis vadinamasis Derlingasis Pusmėnulis, apimantis didžiąją Artimųjų Rytų dalį, dažnai vadinamas civilizacijos lopšiu – nes senovės Mesopotamijoje atsirado tokių miestų-valstybių, kaip Urukas, kurie maždaug prieš 6000 metų vis labiau urbanizavosi.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Uruko gyventojų skaičiai įvairiuose vertinimuose labai varijuoja, tačiau manoma, kad maždaug prieš 4900 m. jame gyveno daugiau kaip 60 000 žmonių – taigi, tai buvo vienas seniausių pasaulio miestų. Jo komunalinius statinius sudarė šventyklos ir drėkinimo kanalai. Uruko gyventojai išrado pirmąją žinomą rašto formą – dantiraštį – o tarp jų tekstų yra ir seniausias išlikęs didelis literatūros kūrinys, Gilgamešo epas, pasakojantis apie legendinį senovės miesto karalių.
Vakariniame Derlingojo Pusmėnulio gale maždaug tuo pačiu metu kaip ir Mesopotamijos miestai kūrėsi kita civilizacija. Egipto žemdirbių bendruomenės taip pat vis labiau urbanizavosi ir prieš 5100 metų susibūrė į visuomenę, kurią iš Memfio miesto valdė pirmasis faraonas Narmeras.
Ši „pirmoji karalystė“ aplinkinių žemių drėkinimui naudojo Nilo vandenis, turėjo sudėtingas kapavietes (nors dar ne tokias ambicingas kaip garsiosios piramidės) ir elementarią rašto sistemą, paremtą hieroglifais. Senovinio miesto griuvėsius vis dar galima pamatyti netoli šiuolaikinio Mit Rahinos miesto, esančio į pietus nuo Egipto miesto Gizos.
Senovės urbanistika Azijoje
Mesopotamijos ir Egipto miestų gyvenvietės ilgą laiką buvo laikomos pirmaisiais miestais. Tačiau dabar žinome, kad sudėtingos visuomenės savarankiškai kūrėsi ir kitur. Pavyzdžiui, Indo slėnyje Pietų Azijoje prieš 6000–5000 metų vis labiau urbanizavosi miestai – pavyzdžiui, Harappa, kuriame gyveno dešimtys tūkstančių žmonių.
Įdomu tai, kad Harappos ir Mesopotamijos gyventojai bendravo ir prekiavo. Tačiau dar neaišku, ar ant Indo slėnio dirbinių rasti simboliai sudarė visavertę rašto sistemą.
Su šiomis ankstyvosiomis civilizacijomis daug ką bendro turėjo Liangdžu kultūra Jangdzės žemupyje. Socialinis elitas, įgudę amatininkai ir rafinuota architektūra rodo svarbiausius valstybinės visuomenės bruožus, susiformavusius daugiau nei prieš 5000 metų. Iki 34 500 gyventojų turinti kultūra prilygo Uruko, Memfio ir Harappos miestams, o jos komunaliniams darbams reikėjo didelio masto socialinės organizacijos ir valdymo.
Milžiniška Liangžu hidraulinė sistema, kuri leido jo gyventojams valdyti vandeningą aplinką, buvo tokia pažangi, kad, kai kurių nuomone, ji buvo įspūdingiausia to meto pasaulyje.
Seniausi Europos miestai
Visoms šioms miestų kultūroms būdingi du bruožai, skiriantys jas nuo ankstesnių nedidelių egalitarinių visuomenių: didesnis gyvenamųjų vietų tankumas ir naujos hierarchinės socialinės struktūros požymiai. Tačiau yra dar vienas ankstyvasis miestų raidos eksperimentas, kuris neatitinka šio modelio – iš tikrųjų tai seniausi mums žinomi proto-miestai.
Dabartinės Ukrainos teritorijoje prieš 6200 metų vadinamosios Kukutenio-Tripolės kultūros pastatyti megapoliai rodo, kad šie žmonės negyveno tankiai, be to, išlaikė egalitarinę savo protėvių socialinę struktūrą be socialinių klasių ir hierarchijos požymių. Tripolės istorija dar tik dėliojama, tačiau jų archeologiniai radiniai leidžia susidaryti intriguojantį vaizdą apie miesto gyvenimo ir civilizacijos atsiradimo ištakas.
Parengta pagal „New Scientist“.
