Kaip legendinė senovės Spartos karinė sistema treniravo berniukus į nuožmius karius – žiaurų režimą išgyveno tik stipriausi: nesuvokiami išbandymai prasidėdavo vos nuo septynerių – tačiau griežta sistema atsisuko prieš pačius spartiečius (Foto, Video)

Na tas jų nelankstumas tėra teorinė prielaida. - Bet griežto jų gyvenimo būdo kaimynai irgi nemėgo. - Čia buvo straipsnis kaip paskutiniame savo Spartos mūšyje, jie privertė kaimynus kariauti Spartos pusėje. Kaimynai kovojo, nes kitaip jiems grėsė susidorojimas; - Priešininkai turėjo mažesnes pajėgas ir ne taip gerai pasiruošę, bet jie sugalvojos planą - pulti stipriausią Spartos grupuotę. Sparta to nesitikėjo (daugumoje centre jie laiko silpniausius, o iš kraštų stipriausius. Taip priešininkams manant jog stipriausią gynybą reikia telkti centre); - Deja priešininkai tai žinojo ir nusprendė užpilti Spartos dalinį, kuris nors ir stiprus, bet sąlyginai nedidelis. Sumušus Spartos karius, kita armijos dalis tiesiog paliko mušio lauką ir Spartos istorija baigėsi.

Toks keistas dalykas gavosi, nors Sparta ir pralaimėjo mūšį dėl regiono lyderystės, bet tepraėjus keliems dešimtmečiams Alexandras Makedonietis, užkariavęs viską aplinkui, net nebandė kišt nosies į Spartą

makedonietis del to ir isgarsejo, kaip "karo genijus". kad nesikove su visais. kovesi tik su tais, kuriuos uztikrintai nugales. saugojo kariuomenes branduoli. o pries sunkiai nukaunamus kitokias taktikas taike - pvz visa aplinkini regiona sunaikindavo ir pasiimdavo i savo kariuomene tokiu "vietiniu nenugalimuju" priesus. duodavo jiem pasireikst su jo resursais. aplamai ten net ne karas buvo - o gerai organizuotas piratavimas valstybiniu lygmeniu. jis nesieke valdyt teritorijas. tekurdavo tik savo plesimu palaikymo bazes - aleksandrijas. kuriu dalis veliau issirutuliojo i miestus. aplamai - tipinis karas budavo su tikslu uzkariaut teritorija ir pasodint vadovaut ten savo palikuonis. arba paciam valdyt. o makedionietis buvo gejus - kuriam tai mazai rupejo kai gejus vadovauja kariuomenei, ir turi palaikymo komanda is istikimu ir savaime del aplinkos spaudimo neisduodanciu geju (apie 2000 pradzioje - pabaigoje 250 neliko) - tai is esmes privalumas primityvu karuose del kitokio mastymo. bet uzlenke ir ji pakankamai anksti - neilgai pavadovavo pagal pragyventa amziu - jis labai silpnas vadovas. jo ta "karine slove" labiau atsitiktines aplinkybes. progresyvia kariuomene jis paveldejo is tevo. vadovai genijai susikuria imperija ir numirsta savo mirtim patys. o cia toks vidutinis - kuris daug teritoriju apjodinejo ir realiai mazai kariavo. gyventoju tada juk mazai budavo aplamai... --------- isvis manyciau sekmingiausia imperija buvo Romenu - jie atsitiktinai pritaike valdyme gerai subalansuota sistema. net ES netempia senoves Romos geroves standartu, nors is esmes pamatinis principas panasus. ir siaip - vadovavimas yra zemo lygio veikla - ja ir iskiliais vadovais zavisi tik mulkiai pasauli i prieki varo is esmes tik isradejai.