Mokslininkai aptiko keistą signalą iš juodosios skylės. To dar nėra buvę ()
Vis dar lieka paslaptis, kas tiksliai vyksta juodojoje skylėje, esančioje 28 000 šviesmečių atstumu nuo mūsų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pirmą kartą astronomai aptiko labai greitus, paslaptingus pokyčius plazmos sraute, kuris išsiveržia iš mažos juodosios skylės. Šie pokyčiai įvyksta per sekundės dalį ir buvo aptikti naudojant radijo signalą, kurį paėmė FAST radijo teleskopas, esantis Kinijoje. Tyrimo rezultatus mokslininkai pristatė žurnale „Nature“, rašo „Space“.
Astronomai stebėjo mikrokvazarą GRS 1915+105 ir rado kažką neįprasto. Mikrokvazarai yra sumažintos kvazarų versijos – ryškiausi kosmoso objektai, kuriuos sukuria didžiulės juodosios skylės galaktikų centruose, kai jos sugeria materiją. Nors visa materija amžiams dingsta juodosios skylės viduje, dalis vis tiek išskrenda čiurkšlės pavidalu, kuri turi labai didelę energiją. Tas pats atsitinka ir su mikrokvazarais, bet mažesniu mastu.
Mikrokvazaras GRS 1915+105 susideda iš žvaigždžių masės juodosios skylės, atsiradusios po supernovos – sprogusios didžiulės žvaigždės mirties, ir paprastos žvaigždės, skriejančios aplink juodąją skylę. Šis objektas yra 28 000 šviesmečių atstumu nuo mūsų.
Juodoji skylė nuolat ima materiją iš savo kompanionės, o dalis šios medžiagos plazmos čiurkšlės pavidalu pabėga į erdvę. Pirmą kartą mokslininkai aptiko labai greitai vykstančius energijos pokyčius. Tokių pokyčių, kurie vadinami kvaziperiodiniais svyravimais, tokių juodųjų skylių radijo bangose dar niekada nebuvo pastebėti. Toks juodosios skylės srauto pasikeitimas yra pirmasis tokių plazmos čiurkšlių pokyčių įrodymas, tačiau kas tiksliai sukelia šiuos pokyčius, lieka paslaptis.
Gauto radijo signalo dėka astronomai išsiaiškino, kad energijos srautai čiurkšlėje įvyksta kas 0,2 sekundės. Vienas pasiūlymas, paaiškinantis šį keistą reiškinį, yra tas, kad pokyčiai gali atsirasti dėl to, kad juodosios skylės sukimasis nesutampa su jos akrecinio disko sukimu. Šis diskas sukaupia visą medžiagą, kuri sukasi aplink juodąją skylę, kol amžiams išnyksta joje.
Mokslininkai mano, kad dėl to čiurkšlė „siūbuoja“ ir tampa tarsi savotišku kosminiu sūkuriu. Čiurkšlė nuolat keičia savo judėjimo kryptį ir jo energija krenta. Tačiau po sekundės dalies jis grįžta į normalią būseną. Ir tada vėl viskas kartojasi.
Tuo pačiu gali būti ir kitų paaiškinimų, todėl mokslininkai ir toliau radijo teleskopu stebės šį mikrokvazarą, kaip ir kitus panašius objektus. Šie stebėjimai, mokslininkų nuomone, padės paaiškinti šiuos paslaptingus radijo signalus.
