Dauguma Oorto debesies kometų galėjo susiformuoti už Saulės sistemos ribų ir tik vėliau buvo pritrauktos didesnės Saulės gravitacijos jėgos, tvirtina naują hipotezę iškėlę mokslininkai.

Tokie teiginiai prieštarauja ligi šiol gyvavusiai hipotezei, kad daugelis Oorto debesies kometų susiformavo iš Saulės protoplanetinės medžiagos – kitaip tariant yra Saulės sistemos „kūdikiai“. Reikia pažymėti, jog ir naujosios hipotezės autoriai - tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama Haroldo Levisono iš Southwesto tyrimų instituto Kolorade, JAV - neprieštarauja klasikinei Saulės sistemos, planetų bei kometų formavimosi teorijai, tik pateikia kiek kitokią vėlesnę procesų eigą.

Taigi, pagal klasikinę teoriją, žvaigždės, tame tarpe ir Saulė, gimė iš milžiniško dujų debesies, klaidžiojusio po mūsų galaktiką. „Įsivaizduokite, kad turite labai didelį, daugiausiai iš vandenilio dujų sudarytą debesį, kuris dykinėja po mūsų galaktiką. Dėl kai kurių jame esančių trikdžių, debesis pamažu ima irti, jis mažėja ir tampa kompaktiškesnis. Tuomet jame atsiranda gniutulai, kurie dar labiau spaudžiasi – taip ir gimsta žvaigždės“, – aiškino tarptautinės mokslininkų komandos narys Ramonas Brasseris iš Nice-Sophia Antipolis universiteto.

Taigi, Saulė turėjo gimti ne viena – anot mokslininko, kartu galėjo susiformuoti net kelių tūkstančių žvaigždžių telkinys. Po to aplink kiekvieną jauną žvaigždę jos diske, iš kurio galiausiai susiformuoja planetos, atsiranda daugybė mažų kūnų iš ledo. Ankstyvaisiais mūsų Saulės sistemos laikais, šie ledo objektai buvo „išsviesti“ iš gimstančios planetų sistemos ribų ir galiausiai tapo kometomis.

Šiuos pradinius duomenis apie Saulės sistemos gimimą mokslininkai suvedė į kompiuterį ir sukūrė hipotetinį žvaigždžių sistemos evoliucijos modelį. Stebėdami kompiuterio pateikiamus duomenis, mokslininkai aptiko įdomių detalių. Susikūrusių žvaigždžių telkinyje vidutiniškai po 3 milijonų metų prie kiekvienos žvaigždės susiformavo nuosavos kometos, tačiau jas nesunkiai galėdavo „pavogti“ kaimyninės žvaigždės, jei tik priartėdavo tokiu atstumu, nuo kurio gravitacinis poveikis kometoms pasidarydavo didesnis už gimtosios žvaigždės trauką.

Modelis parodė, jog būtent tokie procesai Saulei leido pritraukti milžinišką kometų kiekį, iš kurio vėliau susiformavo Oorto debesis. Naujojo modelio autorių manymu, Oorto debesyje beveik 90% kometų yra susiformavusios kitose žvaigždžių sistemose.

Mintis, kad Oorto kometų debesis susiformavo už Saulės sistemos ribų, iškelta dar praėjusio amžiaus pabaigoje, tačiau tuomet naudoti modeliai buvo ganėtinai netikslūs, tad gauti rezultatai buvo įvertinti skeptiškai ir iki pilnavertės mokslinės hipotezės nepriėjo. Anot H. Levinsono, jo komanda grįžo prie tos pačios minties ir, naudodama modernias programas, sukūrė žvaigždžių telkinio ir kometų modelį. Vis dėlto žurnale Science publikuotame straipsnyje pabrėžiama, kad tai tėra teorinis modelis, o iškelta hipotezė yra tiesiog viena iš galimų hipotezių, kurias dar reikia įrodyti. Tuo labiau, jog sudarytame kompiuteriniame modelyje yra daugybę išlygų ir supaprastinimų. Pavyzdžiui, visose modelyje aprašomose žvaigždžių sistemose planetos formuojasi pagal Saulės sistemos susidarymo modelį, nors iš tikro, kitur šie procesai galėjo vykti visiškai kitaip.

Nežiūrint atsargaus mokslininkų vertinimo, pasiekti modeliavimo rezultatai yra įdomūs ir gali būti naudojami toliau tikslinant Oorto debesies kilmę, kuri vis dar apgaubta paslaptimis.

Komentarai (1)