Paukščių takas slepia senosios Visatos likučius (0)
Neseniai Durhamo universiteto Skaičiuojamosios (computational) kosmologijos instituto mokslininkai nusprendė superkompiuteryje patyrinėti mūsų gimtosios Paukščių tako galaktikos atsiradimo niuansus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jie sukūrė panašios galaktikos matematinį modelį, kuris aprėpia penkių milijardų metų laikotarpį. Modeliavimo metu paaiškėjo, kad galaktikos pakraščiuose spindinčios itin senos žvaigždės (jų amžius beveik lygus Visatos amžiui) gimė ne Paukščių tako galaktikoje, bet susiformavo gretimuose žvaigždžių telkiniuose. Vėliau, šie telkiniai susidurdavo tarpusavyje, o kataklizmų metu atitolusias žvaigždes pritraukė aplinkinės galaktikos – tame tarpe ir Paukščių takas.
Ši hipotezė, jog pačios seniausios Paukščių tako žvaigždės (jų amžius siekia beveik 10 milijardų metų) anksčiau priklausė kitoms galaktikoms, buvo žinoma jau senai. Tačiau kol kas nepavyko rasti įtikinančių hipotezės įrodymų. Dabar gi sudarytas matematinis modelis pridėjo papildomų „pliusų“ šiai hipotezei – beliks sulaukti visos mokslo bendruomenės nuomonės apie modelio tikslumą ir gautų rezultatų paklaidas.
Pastaruoju metu nuolat dažnėjantys kompiuteriniai modeliavimai rodo, jog visas mokslas perieina į naują atradimų etapą. Bendrąja prasme mokslo evoliuciją galima skirstyti į keturis didelius etapus. Iš pradžių žmonės tik stebėjo gamtą ir darė išvadas. Vėliau kilo mintis eksperimentuoti, t.y. aktyviai veikti kai kuriuos procesus. Trečiasis etapas - teorijų kūrimas. Taip dirbo A. Eišteinas, nes su kosminiais kūnais nepaeksperimentuosi. Be abejo, šis metodas sudėtingas ir rizikingas, nes teorijai kurti reikia duomenų, faktų ir genialių įžvalgų. Todėl tobulėjant kompiuteriams ir informacinėms technologijoms, mokslas įžengė į naują, modeliavimo erą.
Dabar daug teorijų ar hipotezių galima patikrinti, naudojantis superkompiuteriais. Pavyzdžiui, tirti atominį sprogimą arba klimato pokyčius. Astronomai irgi mielai naudojasi šiomis technologijomis, modeliuodami galaktikų atsiradimą ir evoliuciją, tad kompiuterinių modelių ateityje tik daugės – kaip ir jų pagrindų nustatytų dėsningumų.