Istorikai: Žalgirio mūšio mitas – iš sovietmečio

"Žalgirio mūšis, dar vadinamas tautų mūšiu, vis labiau tampa įvairias tautas vienijančiu simboliu." kuo tas vienijimas pasireiskia? lietuviai turi savo versija apie zalgirio musi, lenkai savo, o kai baltarusiai baigs statyt savo filma ta tema ir jie tures savo versija ir visos tos versijos skiriasi kaip diena nuo nakties todel as cia nematau kazkokio vienijimo...

Akivaizdžiai užsakytas lrt straipsnis, siekiantis menkinti Lietuvos istoriją...

menkinti Lietuvos istoriją? man atrodo ne menkinti, bet nors kiek įpūsti realizmo tiems, kas viską mato taip, kaip nori matyti.

ir kur tas menkinimas pasireiškia? Beje, gal kam bus įdomu http://www.llti.lt/failai/Nr18_06_Notrimaite.pdf

Man labiau atrodo, kad rusai pradėjo naudotis mūsų baimėmis prieš mus pačius.

"Žalgirio mūšis svarbus ne tuo, kad jame dalyvavo daug žmonių – 70 tūkstančių yra perdėtas skaičius, nes žinome, kad iš Vokiečių ordino žuvo du šimtai riterių. Galbūt mažinkime tuos skaičius iki 20 tūkstančių." Va čia tirkai didelė problema su tais skaičiais. 11 klasės istorijos vadovėlyje skaičiai siekia 20-25 tūkst. karių vadinamūjų "sąjunginkų" ir kažkur tiek pat kryžiuočių. Tai pagal vadovėlį jame dalyvavo apie 40-50 tūkst. karių. Nežinau kaip jums, bet man tas skaičius atrodo gana keistai. Jeigu būtų viso koks 10 tūkst. tai aš jį suvokti dar ir galėčiau. Ar įsivaizduojate kaip turėtų atrodyti toks mūšio laukas po kvosos su kokiais 30 000 žmonių lavonų ? Aš nelabai. Dėl tų 200 riterių tikrai gerai apstebėta. Nejaugi kryžiuočiai turėjo kokius 20-30 tūkst. karių, ir tik 200 riterių ? Juokinga. Bet kad ir kaip tie faktai visose šalių istorijose skiriasi, mes nugalėjom kaip kelių šalių sąjunga. Nepasisekė vargšui Fonjungingenui ar kaip ten ji ? Galime minėti tą mūšį kiek tik norime, bet tikrai reiktų žiūrėti ne tiek į patį mūšį, kiek į pasėkmes. Taip kaip lenkai kryžiuočių nebūtų įveikę vieni, taip ir mes, lietuviai to nebūtumėm padarę.

žuvo du šimtai geriausių riterių. O dar antra tiek išsigelbėjo, pateko į nelaisvę. Kiekvienas riteris su savimi tempiasi priklausomai nuo kilmės bei padėties, nuo kelių, iki kelių šimtų žmonių, tad skaičiuok, o ne juokis.

tai gal butu laikas "Lietuvos istorija" per naujo isleist? ne po straipsneli ar kmygute (500egz) sen bei ten o enciklopedijos lygio, kuri butu skirta visuomenei kaip traktuot viena ar kita ivyki jo reiksme ir tt, dabar gaunas kad istorikai lyg atskira kasta zinanti tiesa ir retkarciais apsviecianti visuomene savo ismintimi...o gal as atsilikes ...ir knygynuos jau yra enciklopedija atitinkanti nudienos reikalavimus?

vieningos nuomonės laikytis labai sunku. Praeities įvykiams neretai trūksta duomenų, o nesenos dabarties įvykius, kuriems duomenų lyg ir pakaktu, dauguma grindžia vien emocijomis, tad prieiti prie vienodo istorijos vertinimo bent jau tautos lygiu, sunkiai įmanoma.

Gaila, bet čia ir esmė, kad suskaičiuoti to neįmanoma. Kad ir kiek tų karių ten buvo, tai tirkai buvo vienas didžiausių tų laikų mušių. Su tuo manau niekas nesiginčys. O to meto žmonės irgi geri, patingėjo susiskaičiuoti, o tuos skaičius perduoti šių laikų istorikams.

to meto žmonių tarpe, kaip ir šiais laikais buvo reiklių biurokratų, kurie viską kruopščiai skaičiuodavo, nes reikėjo tiekti aprūpinimą kariuomenei.

Sutinku, kad sovietmečiu Žalgirio mūšis buvo išaukštintas, tačiau kiek žinau jis nebuvo pamirštas ir atgimimo metu, bei tarpukariu. Jau vien Maironis yra sukūręs keletą eilėraščių ta tema.

. Kalbant, apie mūšį, tiksliau - jo išvakares ir visą eigą prieš jį, manau svarbu žinoti, kad žygiuojant į mūšį visada būna apsirūpinta maistu ir kitais būtiniausiais dalykais. Negaliu net pagalvoti, jog kariuomenė susirinko, išgėrė, susvaigo kažką ir išlėkė mūšin. Tokiems dalykams reikalinga rimta organizacija su rimtais bičais. Vežimų būdavo užtektinai, kad aprūpinti vyrus maistu, kitu atveju situacija komplikuojasi. Nereikia manyti, jog tuometinė buvo tokia kvaila ir dar kokia tokia, anokia Žmonės ir dabar nori valgyti, tad ir tada valgyti visi norėjo. O be maisto, kaip be kojų.

Vis maistas maistas... Žmonės, tų laikų kariuomenės jau buvo "legionierių" kariuomenės, kuriose tarnavo už pinigus, o ne už karaliaus ar juo labiau "šalies(?)" laisvę. Ir pirmiausia užmokestis buvo svarbiausias, o jau tik paskui maistas. Ypač kai tuo metu nelabai buvo toks dalykas kaip "maisto normos"

visų pirma kariuomenė žygiuoja savo pilvu. Jei maisto nėra - prasideda nyklydimai į šoną, maisto paieška, o tai reiškia, kad krinka tvarka, krenta moralė. Antra, LDK kariuomenėje vien už pinigus einančių samdinių dalis buvo itin menka. Visi kiti - pašauktiniai, feodalų vasalai. "pinigai" jiems tebuvo grobis. Tai nebuvo profesionali kariuomenė, kaip romėnų arba Anglijos pilietinio karo metu. Kryžiuočiai - kitas reikalas, tačiau jiems taip pat reikia maitintis. O žygyje būtent tai ir svarbiausia. Užmokestis mokamas jau po mūšio/karo. Beje, maisto normos buvo.

nesupratai. Niekas porcijų neskaičiavo, buvo preliminariai paimama. O va piniginius reikalus tikrai tvarkydavo kruopščiai(negi norisi mokėti algą bet kam?). O dėl LDK kariuomenės, priklausomai nuo laiko apie kurį kalbame ir reiktu žiūrėti, bet feodalai LDK atsirado tik 14 amžiaus viduryje po valakų reformos(visų valstiečių baudžiavos pradžia).

Valakų reforma ne XIV, o XVIa vykdyta. Tuo tarpu kilmingųjų, atitinkančių feodalųs sluoksnis buvo jau XIV a. Žalgirio mūšio metu LDK kariuomenėje buvo ir kilmingų riterių ir didžiūnų.