Astronomai išsprendė "Hanny objekto" problemą (7)
Prieš kelis metus viena mokyklos mokytoja kosmoso nuotraukose aptiko objektą, kurio prigimtis buvo nežinoma iki šiol. Ir tik dabar astronomai pateikė logiškai ir stebėjimų duomenimis pagrįstą paaiškinimą, iš kur Visatoje atsirado šis didžiulis švytintis žalias debesis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dar 2007 metais Nyderlanduose dirbanti vienos mokyklos mokytoja Hanny van Arkel, dalyvaudama projekte "Galaxy Zoo", aptiko itin paslaptingą ir netgi intriguojantį objektą, kurį mokslininkai taip ir pavadino - Hanny objektas, arba olandiškai "Hanny's Voorwerp". Šis objektas atrodo kaip ryškiai šviečianti žalios spalvos dujų arba dulkių sankaupa, užfiksuota netoli Mažojo Liūto žvaigždyne esančios galaktikos.
Anksčiau astronomams nebuvo pasitaikę nieko panašaus. Matmenimis Hanny objektas prilygo ne pačiai mažiausiai galaktikai, tačiau iš esmės tai nebuvo galaktika - vien remiantis tuo, kad viduje nepavyko aptikti nei vienos žvaigždės. O svarbiausias klausimas - kas priveržia dujas švytėti, ir kodėl būtent žaliai?
Atsakymai į šiuos klausimus pasirodė visai neseniai, ir jie suformuluoti remiantis profesoriaus Robo Besviko (Rob Beswick) ir jo kolegų iš visos Europos darbais. Daugiausia informacijos pateikė netoli Hanny objekto esančios spiralinės galaktikos IC 2497 tyrimai. Mokslininkai įrodė, jog, kaip ir daugelis panašių galaktikų, IC 2497 centre slypi supermasyvi juodoji skylė. O į ją, savaime suprantama, įtraukiami didžiuliai aplinkinės materijos kiekiai.
Medžiaga, krisdama į juodąją skylę, sukasi spiraline trajektorija (primenančia vandens tekėjimą kriauklėje); šiam sukimuisi greitėjant, medžiaga vis labiau kaista, kol į aplinką pradeda skleisti galingus elektromagnetinius spindulius, kurių srautas yra statmenas sukimosi spiralės plokštumai. Astronomų nuomone, Hanny objektui paprasčiausiai "nepasisekė" atsirasti šios spindulinės "patrankos" kelyje. Spinduliuotė jonizuoja šiame dujų debesyje esančias daleles, įkaitina jas, todėl pats debesis ima švytėti. Spinduliai skleidžiami palyginti siauru kampu, todėl tikimybė, jog jų kelyje atsidurs kitas stambus kosminis objektas, yra nedidelė.
Iškart padaryti tokią išvadą mokslininkams sutrukdė kitas debesis, kuris stebėtojams trukdė tiesiogiai pamatyti aktyvų galaktikos IC 2497 centrą. Juodąją skylę mokslininkai aptiko remdamiesi netiesioginių stebėjimų rezultatais.