Ar taps DCA nauju priešvėžiniu vaistu? (Video) (2)
Junginys, mažinantis žiurkių auglius, kai koreguojamos vėžinėse ląstelėse stebimos metabolizmo anomalijos, išbandytas su penkiais pacientais, sergančiais smegenų vėžiu. Vieni šaltiniai teigia, jog toks gydymas efektyvus ir pigus, tačiau mokslininkai vienareikšmių išvadų apie jo efektyvumą pateikti neskuba.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau kol kas per anksti sakyti, kad tai bus efektyvus priešvėžinis vaistas žmonėms, tvirtina tyrimui vadovavęs Albertos universiteto (Kanada) kardiologas Evangelos Michelakis. DCA istorija yra gana audringa. 2007 metais E. Michelakis su kolegomis paskelbė, kad, sumaitinus šio junginio žiurkėms, sulėtinamas auglių augimas ir nepasireiškia jokie akivaizdūs nepageidaujami poveikiai. Todėl mokslininkai pasiūlė idėją, kad junginys gali veikti, stimuliuodamas gliukozės metabolizmą energiją gaminančiuose ląstelių organoiduose, vadinamuose mitochondrijomis.
Daugelis vėžio tipų energiją gaminasi skirtingai, nei sveikos ląstelės, perkeldamos gliukozės metabolizmą iš mitochondrijų į citoplazmą. Šis pokytis, pasak E. Michelakis, yra galima vėžinių ląstelių atsparumo užprogramuotos ląstelių žūties signalams, kurių skleidimą kontroliuoja mitochondrijos. O jei tai yra tiesa, tuomet gliukozės metabolizmo suaktyvinimas mitochondrijose galėtų padidinti ląstelių jautrumą žūties signalams, dėl ko vėžinės ląstelės žūtų ir augliai mažėtų.
DCA yra labai patrauklus kandidatas į priešvėžinius preparatus: yra žinoma, kad jis inhibuoja mitochondrijų fermentą piruvato dehidrogenazę ir jau dešimtis metų šis junginys buvo taikomas gydyti žmonėms, sergantiems paveldėtomis mitochondrijų ligomis. Pasak tyrimo autorių, šį junginį galima greitai perkelti į vėlesnių fazių klinikinius priėšvėžinės terapijos tyrimus. Tačiau junginiui netaikoma patentinė apsauga, o tai reiškia, kad didelės farmacijos įmonės nenorės investuoti milijonų dolerių, reikalingų didelės apimties tyrimų atlikimui.
Padedant žiniasklaidai ši naujiena labai išplito, DCA pradėtas vadinti galimu vaistu nuo vėžio. Kai kurie žmonės pradėjo patys pirkti DCA ir kurtis individualius gydymo kursus. Tačiau JAV Maisto ir vaistų administracija pasipriešino tokiai saviveiklinei iniciatyvai ir netrukus buvo pradėtos uždarinėti DCA pardavinėjusios bendrovės.
„Sujudimas buvo milžiniškas. Nepagrįstas kai kurių žmonių skatinimas tikėti, kad DCA yra atsakymas į maldas remiantis vienu ankstyvos fazės tyrimu, publikuotu medicinos tyrimų leidinyje, mano manymu, geriausiu atveju yra nepriimtina, o blogiausiu - pasibjaurėtina“, - tinklaraštyje „DCA: Cancer Breakthrough or Urban Legend?“ 2007 metais rašė Amerikos vėžio bendrijos vadovo medicinos reikalams pavaduotojas Leonardas Lichtenfeldas, susirūpinęs informacijos apie šį junginį platinimo poveikiu vėžiu sergantiems pacientams.
Nuo to laiko L. Lichtenfeldas daugiau įsigilino į ryšį tarp pakitusio metabolizmo ir vėžinių ląstelių ir teigia, kad toks poveikio mechanizmas vertas tolesnių tyrimų. Tačiau jis tvirtina, kad pastarasis preparato tyrimas vėl gali sukelti daug triukšmo dėl nieko. „Tai yra labai įdomu, tačiau pati klinikinė informacija – net nežinau ką su tokia galima veikti. Buvo ištirti tik penki pacientai, jiems taikyti skirtingi gydymo būdai, jų ligos stadijos buvo ne tokios pačios“.
Atlikdamas savo paskutinįjį tyrimą E. Michelakis su kolegomis rinko lėšas iš individualių aukotojų (teigiama, kad taip surinkta šimtai tūkstančių dolerių) ir filantropų bei iš Kanados mokslinių tyrimų instituto. Kai kurios vietinės ligoninės mokslininkams taip pat teikė nemokamas paslaugas ar taikė dideles nuolaidas.
Mokslininkai tyrė 49 pacientų, sergančių glioblastoma (itin agresyvia dažnai pasitaikančia žmonių smegenų vėžio forma) mėginius ir nustatė, kad visų jų mitochondrijų funkcija buvo pakitusi bei kad ją galima normalizuoti ląsteles paveikus DCA.
Tuomet iki 15 mėnesių buvo gydyti 5 glioblastoma sergantys pacientai ('Phase 1' klinikinis tyrimas). Buvo palyginti trijų pacientų auglio audiniai iki gydymo ir po jo. Visų trijų pacientų mėginiuose aptikta požymių, kad po gydymo auglio augimas sulėtėjo bei didesnis kiekis vėžinių ląstelių žūdavo dėl užprogramuotos ląstelių žūties mechanizmo veikimo.
Tyrimo rezultatai yra preliminarūs, tačiau to gali pakakti norint patraukti farmacijos įmonių dėmesį, sako Harvardo medicinos mokyklos Masačūsetse (JAV) vėžio tyrėjas Lewisas Cantley. Pasak jo, „Esant tokiam mažam pacientų kiekiui labai sunku daryti išvadas apie tai, kas vyksta iš tikrųjų, tačiau tai iš tikrųjų drąsinantis rezultatas“.
Nors farmacijos įmonės gali nesusidomėti investavimu į paties DCA tyrimus, jie gali ieškoti pranašesnių, selektyvesnių vaistų, kurių veikimo mechanizmas būtų tas pats. Prieš dvejus metus L. Cantley tapo vienu iš įmonės „Agios Pharmaceuticals“ įkūrėju. Šios įmonės pagrindinė veiklos sritis yra vėžio metabolizmo tyrimai, kuriuos atlikinėti paskatino neseniai paskelbta informacija, jog kai kurie vėžio vystymąsi skatinantys genai turi įtakos metabolizmui.
Tuo tarpu E. Michelakis nepritaria vėžio savigydai naudojant DCA, nes kol kas apie vaisto poveikį žinoma labai nedaug, nėra žinoma kaip šis preparatas sąveikauja su kitais vaistais, o jo šalutinių poveikių žmogaus organizmui sąrašas yra ganėtinai ilgas. „Jei yra bent šiek tiek vilties, ar mes turėtume ją skleisti žmonėms? Ne, nes yra tikimybė, kad dėl to jų būklė dar labiau pablogės“, - sakė mokslininkas.