[ŽT] Monstriškas projektas. Dydį sunku net įsivaizduoti. Ką pastatė Kinija Šiaurės kalnuose (Video)

ir kas is to pagaminti pagamino, o kai saule nusileis visi uzsidegs zvakes..

Tai geriau visą laiką deginti anglis, ar dalį laiko naudoti iš saulės pagamintą elektrą ir mažiau sudeginti anglies? Na čia jau nutylint, kad naktį elektros vartojimas krenta, o ir dažniausiai pakyla vėjas. Bet taip, geriau nebūtų saulės elektrinių.

Akių dūmimas ir tiek. Kinai ir toliau milžiniškais tempais stato nauja anglies jėgaines.

Lietuva kiša labai daug į saulę ir vėją. Bando dabar verslą priverst pradėti pirkt baterijas bet visi puikiai supranta, kad baterijos brangu taršu ir gyvavimo laikas trumpas. Tai pradėjo statyti kruonio 5 vamzdį, + pradėjo leisti projektus žalio vandenilio gamybai. Vandenilis pradžioje pakeis dujas. Kol šviečia saulė turim daug, nėra kur dėt energijos ji pigi, verčiam į vandenilį. Turim nuostolį? Energijos kiekiu taip, bet realiai ne, nes energiją naudosime vakare, kai nebus vėjo ir t.t. sistema povaliui susibalansuoja ir problemų nelieka.

Stato, nes jų poreikiai auga labai greitai. Taip pat naujos anglinės elektrinės iš to pačio kiekio anglių pagamina ~2x daugiau elektros ir dažniausiai pakeičia senąsias. Taip pat kinai stato daugiau saulės ir vėjo jėgainių nei likęs pasaulis kartu sudėjus. Bet tik niuansas čia anot tavęs. donatasv, gal nepersistenk pilstant. Lietuva kaip šalis į vėją ir saulę nieko nekiša. Subsidijos duodamos tik decentralizavimui, t.y. gaminantiems vartotojams, daugiau ale socialinis reikalas. Baterijų gyvavimo laikas trumpas? 20 metų stacionariam naudojimui skaičiuoja investuotojai. Jei investuotojai skaičiuoja pridėk dar 30-50%, kiek papildomai ištemps. Valstybė kur pastatė, tai pirminiam rezervui skirta praktiškai išimtinai. Pirminiam rezervui akumuliatorius yra pigiausia ir švariausia alternatyva be jokių subsidijų išskirtinių (na nebent dar hidroelektrinę tuščiomis apsukom paleisti iš dalies būtų švariau). Pirminis rezervas normaliame pasaulyje perkamas aukciono principu iškart ilgam periodui, pvz. 20 metų jei nauji pajėgumai, 5-10 jei esami pajėgumai. Kruonio 5 vamzdis nekonkuruos su akumuliatoriais tiesiogiai. Žalias vandenilis net nepavadinčiau, kad prasidėjo (popieriuje nebent) ir gamtinių dujų tiesiogiai jis nepakeis. Kai kuriuose sektoriuose tik. Vėjas ir saulė jau dabar yra pigiau nei anglys net tokiose šalyse kaip Indija, kur anglis kasti rankomis (artisinal mining) yra pigiau, nei mechanizuotai. Problema su vėju ir saule, kad neturime pakankamų įrangos gamybos pajėgumų, kad greitai pakeisti visą energetiką. Tas pats ir su elektromobiliais, bet tie pajėgumai sparčiai auga. Beje, elektromobilių Kinija irgi pagamina daugiau, nei visas likęs pasaulis kartu sudėjus.

Kruonis ir neturi konkuruoti su baterijomis tiesiog viens kitą papildys. O dėl baterijų tai jos turi savo vietą po saule nesiginčiju balansavimui super dalykas bet laikui bėgant vandenilis pradės stumti jas iš rinkos. Jei saulė ir vėjas toliau plėsis tokiais tempais mes norim nenorim turėsim karpyti pikus ir dėti energija kažkur, o tai bus vandenilis. Aš vistiek pasilieku ne prie musko vizijos apie žalią rytojų bet prie toyotos. Tik toyota išsišoko ankščiau laiko. Lyginant investicinas tai beterijos gyvavimo laikas trumpas, su taršos kiekiu kurį kuria. Vandenilis šioje vietoje bus daug švariau ir ilgaamžiškumo atžvilgiu daug pranašiau.

Kas su Toyota? Toyota iš esmės neigia elektromobilius tik retkarčiais kažką teigiamo jų puse pasakydami ir aiškina apie vandenilį arba retkarčiais sintetinius degalus. Vandenilio kelių transporte nebus, nebent premium, luxury ar specializuotame. Vandenilis yra ir bus brangus. Vandeniliui gaminti ir surinkti įranga nėra pigi. Nebus taip, kad sėdės 70% be apkrovos įranga. Ir nulinės kainos bus retenybė, neigiamų iš esmės nebebus. Ne, vandenilis nėra švariau nei akumuliatorius, jei suskaičiuosi visą įrangą reikalingą vandeniliui pagaminti (įskaitant 3x daugiau vėjo ir saulės jėgainių), ir po to vandenilį konvertuoti atgal į elektrą. Taip, dalis vandenilio bus verčiama į kokį biometaną ar kitą angliavandenilį ir sandėliuojama tam laikui, kai bus ilgesnį laikotarpiai elektros trūkumo, ar žiemos šalčiams. Pigesnis variantas akumuliuoti energiją yra šilumos pavidalu, nei vandeniliu. Vandeniliu akumuliuoti trumpam laikotarpiui iš viso neprasminga. Iš esmės lyginti bandai raketą su golf'u. Abi transporto priemonės techniškai. Praktiškai, visiškai skirtingiems tikslams tinkama. O vandenilį naudoti transporte reiškia, kad vietoje kažkur 4 TWh elektros Lietuvoje transportui reiktų idealiomis sąlygomis 12 TWh elektros. Prie grubiai dabartinių 12 TWh elektros. Pramonei vandenilio reikės dar už 12-14 TWh elektros. Šildymui kokios 8 TWh elektros. Sakai 8 TWh ekstra vandeniliui gaminti transportui mėtysis papigiai? Čia jau nekalbant apie vandenilio išpilstymo/logistikos įrangą, kuri irgi kainuoja brangiai ir pigti nėra kur, nes 500 atmosferų ir daugiau slėgimo ir saugojimo įranga jau senai išdirbta ir efektyvinti nebėra kur.

Nesakau, kad viskas bus tik vandeniliu varoma. Bet tiems kam netiks baterijos bus vandenilis alternatyva. Vandenilio įranga nėra pigi, bet visame bendrame kontekste mes niekur nedingsime turėsime balansuoti tiek tinklus tiek elektros kainą kažkuom. Jei neįtraukiam vandenilio į bendrą sistemą tai kol bus saulės, vėjas stovės, jei bus perdaug saulės aplamai bus neigiamos kainos ir saulė pasidarytų aplamai nuostolinga sistema tiek tinklams, tiek ir vystytojams. Jei baterijose nebus proveržio svorio, kainos, W į kg tai su laiku vandenilis pilnai gali nukonkuruoti baterijas vien dėl patogumo. Dyzelis energijos panaudojimo efektyvumu dar prastesnė technologija, bet visi važiuoja... nes sitema išvystyta per laiką pasidarė pakankamai pigi ir labai patogi.

Na tai išvystys per laiką ir elektros stotelių tinklą. Vandeniliu važiuot turbūt yra žymiai brangiau nei dyzeliu.

Kai naftą transportavo bačkose važiuot benzinu buvo dar brangiau nei akumuliatorium ar arkliu prieš 100 metų ir kur mes esame dabar?

Esmė ta, kad vandeniliui transportuoti visas technologijas esame išvystę arti teorinio maksimumo. Nebėra ką išlošti. Pramonėje žalią vandenilį naudojant iškart pagamintą, o ne sandėliuojant, nėra tokių milžiniškų nuostolių spaudžiant. Kompresorius dirba iš esmės su 80% nuostolių. Teoriškai tą šilumą gali kažkur panaudoti ir sakyti, kad čia kogeneracija, bet tiek šilumos niekam nereikės. Žaliam vandeniliui gaminti dar galime patobulinti technologijas, bet jos irgi arti maksimumo. Dar gardelę gali tobulinti, bet irgi ne prūdai efektyvumo likę, kad iš to pačio kiekio vandenilio išgauti daugiau elektros, bet tai irgi jau arti max. O kai vandenilio papildymo stotelė tik išpilstanti vandenilį 20-čiai automobilių per parą (išpilstyti gali per valandą, bet slėgi keisti tokiam kiekiui reikia paros), kainuoja 1kk€. Padalini ant automobilių skaičiaus, be visų kitų kaštų, kaip sklypas, gerbūvis, priežiūra, finansavimas, pelnas, pats vandenilis ir t.t., gauni kad jau yra brangiau nei dyzelinas ar benzinas su dabartine kaina. 100% apkrovos niekada neturės. Elektromobilių didelės galios stotelės laiko gerai, jei 12% apkrovą pasiekia. Tai vandenilio stotelėms pasieksi kokius 60%, tai tik tai, kad prijungsi pistoletą, kainuos tau 2x daugiau nei kuro bakas. Todėl vandenilį kelių transportui naudos tik kam labai labai reikia, nes kaina to bus milžiniška, palyginus su elektriniu automobiliu. Bjorn'as prasuka po 300k km į metus ir jam elektromobilis tinka. Kiek yra prasukančių daugiau? O vandenilio reikės daug pramonėje, tad kam gaminti perteklių bus, tik ims ne patį viršų, t.y. ne likutį elektros. Likutį ims šilumai gaminti į akumuliatorius ar momentiškai.

Bjornas suka su elektromobiliu nes jis iš to uždirba. Jei uždirbtų sukdamas arkliu tai nebūtų problemų sukt ir su tuom... Tas tavo 20 mašinų užpildymas tai iš lempos ištrauktas. Viena boba sakė jei tiksliau... JAV dabar kolonėlėse eilės susidaro prie vandenilio stotelės ir tai tik dėl to, kad tenka luktelt kol atšils jungtis, nes pildant užšala. Kitas dalykas energetinis efektyvumas < patogumo ir kitų dedamųjų atžvilgiu. Brangu kol įsivažiuos bet įsivažiuot būsime priversti kitaip visa sistema sugrius. Dėl ankščiau išvardytų faktų ir jei bus patogu plėstis nebus problemų. Visa tai priklausys nuo to k žmonės pasirinks ir iš ko eis pinigus uždirbt. P.S. Nepamiršk papasakot kiek planuoji tobulint baterijas. Tiek svorio, tiek atstumo, tiek kainos atžvilgiu. Nes ta tavo masto teorija irgi nelabai įtikinama.

Ne, 20 mašinų iš didelės studijos, kuri analizavo skirtingas vandeniliu užpildymo technologijas. Ir taip, prie vieno pistoleto gali padaryti, kad užpildyti galėtum daugiau, tik už to pistoleto statai galingesnę įrangą už dar didesnę sumą, bet vidurkis grubiai 1 mln. $ už 20 automobilių per parą capacity. Energetinis efektyvumas vandenilio iš esmės nebesikeis. Na nebent naujus fizikos ar chemijos dėsnius atrasime ir išmoksime dujas slėgti su kartais mažesnėmis sąnaudomis. Tai didžiausias efektas būtų net ne vandeniliui transporte, o pramonėje, šilumos siurbliams ir pan. Patys vandeniliu varomi automobiliai kažkiek pigs, bet irgi ne tiek kardinaliai, kiek pigo elektromobiliai, nes bakas tokiam automobiliui labai brangus. Nėra pigių būdų padaryti baką, kuris laikytų 500 atmosferų saugiai ir avarijos metu, arba bako, kuris palaikytų -253 laipsnius be didelių energijos sąnaudų. Vandenilis lėktuvuose gali būti vertas visų problemų, nes jo energijos tankis didelis, sistemų priežiūra ir dabar griežta, o svoris labai svarbus. Laivuose ir tai, turbūt gamins iš vandenilio amoniaką, nes tokius didelius kiekius vandenilio gabentis irgi "nesmagu" ir uostai gali nenorėti tokių laivų, kuriame bent viename atsitikus nelaimės, neliktų viso uosto ir nė vieno gyvo. Žmonės ne rinksis iš ko uždirbti pinigus, o žiūrės, iš ko daugiau galima uždirbti.

Žmonės rinksis technologiją iš to uždirbs gamintojai. Nebuvo pigių būdu pagamint baterijų kol nepradėjo augti poreikis. Bako gamyboje nieko stebuklingo nėra ir kitaip būti negali nei su kiekiu kristi kainai. Ta tavo teorija, kad reik prigamint krūvas baterijų, kad jas apsimokėtų perdirbti man panašiau į dar vieną ekologinę katastrofą. Apšiksim visus kampus, tada neturėsim kur dingt imsim ir perdirbsim. Kada viskas gyvenime vyksta priešingai pirma pradedi nuo mažo kiekio, augini perdirbimo galimybes augant kiekiams. Bus panašiai kaip su plastiku...turim krūvas plastiko ir krūvas bet, kad galėtume perdirbti. Pačią papraščiausią problemą mechaniškai išardyti bateriją jau išsprendė per daugiau nei 10 metų, liko tik pati didžiausia bėda švariai išgryninti, o čia bus ką veikti ir tikrai nebus greitai.