Mokslininkai džiaugiasi: prieš 90 metų išnykęs sterblinis vilkas – žingsniu arčiau atgimimo ()
Švedijos ir Norvegijos mokslininkų komanda iš 130 metų senumo sterblinio vilko, kitaip vadinamo Tasmanijos tigru, egzemplioriaus atkūrė ribonukleino rūgšties (RNR) molekulę ir pirmą kartą nustatė išnykusio gyvūno molekulės seką, rašo Australijos naujienų svetainė ABC News. Tai galėtų padėti žengti tolesnius žingsnius link šios rūšies gyvūnų atgaivinimo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrėjų komandai pavyko atkurti sterblinio vilko odos ir skeleto raumenų audinių transkriptomą [baltymus koduojanti ir su ja susijusi organizmo genomo dalis] iš 130 metų senumo išdžiūvusio Tasmanijos tigro egzemplioriaus.
Tai leido nustatyti RNR, kuri koduoja audiniams būdingus baltymus, įskaitant titiną ir aktiną, leidžiančius raumenų skaiduloms išsitempti ir susitraukti.
Kitos odos sekos atskleidė informaciją apie keratiną – baltymą, padedantį formuotis plaukams, nagams ir išoriniam odos sluoksniui.
RNR yra genetinė medžiaga, esanti visose gyvose ląstelėse ir struktūriškai panaši į DNR.
DNR yra dvigrandė molekulė, kurioje yra organizmo genetinis kodas ir kurioje yra genai, iš kurių atsiranda visos gyvos būtybės. Tuo tarpu RNR yra viengrandė molekulė, kuri neša genetinę informaciją, gautą iš DNR.
Pagrindinis tyrimo autorius Emilio Mármolas, Paleogenetikos centro ir „SciLifeLab“ laboratorijos Švedijoje kompiuterinės biologijos specialistas, sakė, kad norint iš tiesų suprasti išnykusią rūšį, reikia žinoti, kokie yra jos genai ir ką jie daro.
„RNR sekos nustatymas leidžia susipažinti su tikrąja biologija ir medžiagų apykaitos reguliavimu, kuris vyko Tasmanijos tigrų ląstelėse ir audiniuose prieš jiems išnykstant“, – sakė daktaras E.Mármolas.
„Iš išnykusios rūšies RNR dar niekada nebuvo išskirta ir nustatyta jos seka. Galimybė atkurti išnykusių rūšių RNR yra nedidelis žingsnis (link) galimo išnykusių rūšių atgaivinimo ateityje“, – sakė tyrimui vadovavęs Stokholmo universiteto evoliucinės genomikos profesorius Love Dalenas.
E.Mármolas ir jo kolegos pažymi, kad jų rezultatai yra svarbūs pasaulinėms iniciatyvoms, kuriomis siekiama atgaivinti išnykusias rūšis, tokias kaip mamutai, taip pat tiriant pandeminius RNR virusus.
Paskutinis nelaisvėje gyvenęs sterblinis vilkas, vardu Benjaminas, nugaišo 1936 m. Beaumaris zoologijos sode Hobarte, Tasmanijoje. Ši didžiulė netektis įvyko netrukus po to, kai rūšiai buvo suteiktas saugomų gyvūnų statusas.
Sterblinis vilkas buvo šviesios rudos spalvos, panašus į vilką. Žemiau pečių, ant nugaros buvo kelios eilės juodų dryžių.