Arkties regione jau 2030-ųjų vasaromis ledo gali nelikti, prognozuoja mokslo bendruomenė. Nauji virusologų atradimai rodo, kad tirpstantis įšalas prikels tūkstančius metų „miegojusius“ virusus, kurių užkrečiamumas – išlieka.

Praėjusiais metais atlikti prancūzų virusologo Jeano-Michelio Claverie atradimai kelia baimę, kad tirpstant Sibiro amžinajam įšalui, kai kurie virusai iš praeities gali „pabusti“.

Mokslininko Claverie komanda paskelbė tyrimus, kuriuose matyti, kad iš amžinojo įšalo išgauti keli senoviniai virusai išlaikė savo užkrečiamąsias savybes, rašoma „Bloomberg“.

„Dėl klimato kaitos esame įpratę galvoti apie pavojus, kylančius iš pietų“, – savo laboratorijoje sakė Claverie, turėdamas omenyje ligų pernešėjų plitimą iš šiltesnių atogrąžų regionų.

„Dabar suprantame, kad gali kilti tam tikras pavojus iš šiaurės, nes amžinasis įšalas tirpsta ir išlaisvina mikrobus, bakterijas ir virusus“.

Prancūzų mokslininką Claverie amžinasis įšalas arba žemės sluoksniai, kurie mažiausiai dvejus metus iš eilės palaiko temperatūrą žemiau nulio, sužavėjo po to, kai jį pasiekė žinia apie kitą organizmą, kurį prikėlus, buvo išsaugotos originalios savybės.

Sužinojęs apie žydintį augalą, kuris buvo atgaivintas iš 30 tūkst. metų senumo užšaldyto vaisiaus gabalėlio, mokslininkas suprato, jog tai gali reikšti ir kitų organizmų, tokių, kaip virusai, atgaivinimą.

Neandertaliečių laikų virusas

2014 metais pirmą kartą parodęs, kad virusus galima išgauti iš Sibiro amžinojo įšalo ir juos sėkmingai atgaivinti, mokslininkas sunerimo dėl netyčinio užkrėtimo rizikos.

Ir nors tuomet buvo tirti tik tie virusai, kurie gali užkrėsti amebas – pakankamai nutolusias nuo žmogaus rūšies – mokslininkas nusprendė pakartoti tyrimus.

Praėjus penkiems metams, mokslininkas kartu su savo komanda iš Sibiro amžinojo įšalo mėginių išskyrė 13 virusų, įskaitant vieną, rastą įšalusį po ežeru prieš daugiau nei 48,5 tūkst. metų.

2022 metais paskelbęs tyrimo rezultatus, virusologas pabrėžė, kad nežinomo senovinio patogeno virusinė infekcija žmonėms, gyvūnams ar augalams gali turėti potencialiai „pražūtingų“ padarinių.

„50 tūkst. metų atgal nukelia mus į tą laiką, kai neandertaliečiai išnyko šiame regione“, – sakė jis. „Jei neandertaliečiai mirė nuo nežinomos virusinės ligos ir šis virusas vėl pasirodo – jis gali kelti mums pavojų“.

„Pabudę“ virusai gali būti mirtini ir žmogui

Pavyzdžiui, 2016 m. vasarą Sibire kilus karščio bangai, suaktyvėjo juodligės sporos ir sukėlė dešimtis infekcijų, nuo kurių žuvo vaikas ir tūkstančiai šiaurinių elnių.

Šių metų liepą atskira mokslininkų grupė paskelbė išvadas, rodančias, kad net daugialąsčiai organizmai gali išgyventi amžinojo įšalo sąlygomis neaktyvios medžiagų apykaitos būsenoje, vadinamoje kriptobioze.

Sudrėkinę organizmą, jie sėkmingai atgaivino 46 tūkst. metų senumo kirmėlę iš amžinojo įšalo Sibire.

Amžinojo įšalo savybės

Amžinojo įšalo dirvožemyje kadaise knibždėte knibždėjo gyvūnų, o dėl to, kad jame nėra deguonies, tamsu ir cheminė apytaka jame labai menka – sudaro puikias sąlygas organinėms medžiagoms išsaugoti.

Sibire jis gali siekti iki kilometro gylio – tai vienintelė vieta pasaulyje, kur amžinasis įšalas įšąla taip giliai – ir dengia maždaug du trečdalius Rusijos teritorijos.

Remiantis 2021 m. žurnale „Nature“ paskelbtu straipsniu, nustatyta, kad vos viename grame slypi tūkstančiai miegančių mikrobų rūšių.

Komentarai ()