Per pastaruosius 70 metų Bordo vynai gerėjo. Ir dėl to „kalta“ klimato kaita  (2)

Prancūzijos Bordo regiono vynai paprastai būna geresni, kai vynuogės auginamos tais metais, kai žiemos būna drėgnos, o vasaros – karštos ir sausos. Dėl klimato kaitos tokie orai darosi vis dažnesni, todėl iš dalies galima paaiškinti, kodėl per pastaruosius 70 metų Bordo vynai gerėjo.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Siekdami suprasti orų ir vyno kokybės ryšį, Andrew Woodas iš Oksfordo universiteto ir jo kolegos išanalizavo 1950–2020 m. temperatūros, kritulių kiekio ir Bordo vynų, kurie dažniausiai yra raudonieji, kritikų vertinimų įrašus.

Jie daugiausia dėmesio skyrė Bordo, nes šio regiono vynuogynai drėkinami tik lietumi, o vyno kritikai kasmet vertina regiono vynus, kad būtų galima spręsti, ar apskritai metai yra „geri“.

Geriausiai vertinami vynai dažniausiai buvo pagaminti tais metais, kai žiemos, kurių metu vynmedžiai „miega“, buvo drėgnos, o vasaros, kai vynuogės subręsta ir nuimamas derlius – karštos ir sausos.

Daug kritulių žiemą gali padėti išauginti geresnes vynuoges, nes jei „augalo vandens atsargos žiemą yra užpildytos, pavasarį jis gali jas panaudoti ir augti energingiau“, – sako A. Woodas. Be to, jis teigia, kad tai gali sumažinti dirvožemio druskingumą, todėl į vynuoges gali patekti mažiau druskos.

Priešingai, vasarą sausesnės sąlygos gali būti palankesnės, nes padeda sukoncentruoti cukrų ir aromatinius junginius nokstančiose vynuogėse, sako tyrėjas. Pasak jo, šilta temperatūra dar labiau skatina šių aromato komponentų vystymąsi – nes didina fotosintezę.

Tyrėjai nustatė, kad nuo 1950 m. kritikų skelbiami Bordo vynų teigiami vertinimai išaugo. Taip galėjo nutikti dėl technologinių patobulinimų vyno gamyboje ir pastangų suderinti vartotojų pageidavimus – o taip pat dėl to, kad dėl klimato kaitos Prancūzijoje dažniau pasitaiko drėgnų žiemų ir karštų, sausų vasarų, sako A. Woodas.

 

Bordo vynai gali ir toliau gerėti, nes klimato kaita progresuoja ir tokie orai tampa vis dažnesni – tačiau greičiausiai egzistuoja riba, kai vynuogėms augti taps per karšta ir sausa, teigia mokslininkas. „Remdamiesi šia analize negalime pasakyti, kur bus tas nesėkmės taškas“, – sako jis.

Pasak jo, tikėtina, kad vynuogynams vis didesnę grėsmę kels ir nepalankios oro sąlygos – pavyzdžiui, miškų gaisrai, potvyniai ir kruša, kurie gali sunaikinti visą derlių.

Nors tyrime nagrinėtas tik Bordo regionas, A. Woodas mano, kad drėgnos žiemos ir karštos bei sausos vasaros turėtų būti naudingos ir kitiems pasaulio vynuogynams, kuriuose auginamos panašios veislės – pavyzdžiui, „Cabernet Sauvignon“ ir „Merlot“.

 

Pasak jo, vyno gamintojai gali pasinaudoti gautais rezultatais ir pagerinti savo vynų kokybę: pavyzdžiui, žiemą gerai drėkinti dirvožemį, vasarą apkarpyti vynmedžių lapiją, kad vynuogės būtų mažiau šešėliuose – o jei vasara drėgna, padidinti drenažą ir įrengti uždangą nuo lietaus.

Tyrimas paskelbtas „iScience“.

Parengta pagal „New Scientist“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(2)
(0)
(2)

Komentarai (2)