Specialistai: po 5 metų kaštonų Lietuvoje galime neturėti (22)
Jei nebus imtasi priemonių prieš šalies kaštonus užpuolusią kaštoninę keršakandę, po 5 metų šių medžių gali nebelikti, teigia mokslininkai. Specialistai, aiškindamiesi, kodėl šalies kaštonai vidury vasaros atrodo pernelyg parudę ar visai be lapų, nustatė, kad Lietuvoje šiuos medžius puola neseniai mūsų krašte paplitę mikrodrugiai – kaštoninės keršakandės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Kaštonus užpuolė kaštoninė keršakandė, kuri Lietuvoje atsirado 2002 metais, o nuo 2005 metų masiškai pradėjo plisti Kaune, Vilniuje – dabar praktiškai apėmė visą Lietuvą“, – LTV laidai „Panorama“ teigė dr. Povilas Ivinskis, Vilniaus universiteto (VU) Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vedėjas.
Kaštonų kenkėjus tiriantis mokslininkas neatmeta, kad uždelsus juos naikinti dar kelerius metus, iš, pavyzdžiui, Kaštonų alėjos Šiauliuose ar kitų panašių gatvių gali likti tik pavadinimai, o daugybę miestų puošiančius medžius teks keisti kitais. „Kokie 5 metai gali būti riba“, – tiek, anot dr. P. Ivinskio, liko Lietuvos kaštonams.
Pasak mokslininko, gamta, paprastai pati pasirūpina, kad ką nors griaužiantys kenkėjai žūtų nuo kitų, naikinančių juos pačius. Tačiau vos prieš porą dešimtmečių Europoje išplitusių keršųjų kandelių natūralių priešų kol kas nėra – jas naikinti turėtų žmogus.
Kenkėjai veisiasi pačiuose kaštonų lapuose – ten išgraužia takus ir deda kiaušinėlius. Todėl paprasčiausias būdas kovoje su jais – surinkti ir sunaikinti visus nukritusius lapus. „Lapus, kurie yra sugrėbiami ir kurie nukrinta dabar, reikia iš karto neutralizuoti, užpilti kalkėmis ar kažkuo. Jokiu būdu nekompostuoti, nerinkti su atliekomis, nes tai yra tiksinti bomba. Kiekviename lape yra daugybė lėliukių, kurios kitą pavasarį vasaros pradžioj taps tomis keršosiomis kandelėmis“, – Lietuvos televizijai sakė Selemonas Paltanavičius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas.
Kaip praneša „Panorama“, yra ir cheminių priemonių, padedančių kovoti su šiais kenkėjais – apie 20 eurų vienam medžiui kainuojančios injekcijos, visus panašius gyvius naikinantys purškalai, tačiau kol kas nei savivaldybės nei valstybė specialių programų kaštonams gelbėti nerengia.
