„Ateiviai jau tarp mūsų. Bet ieškome ne ten.“ Garsus astronomas padarė netikėtą pareiškimą

Na, jei jau šitaip, tai kas galėtų paneigti, kad žmonija Žemėje nėra pirmas save suvokiantis ir "protingas" intelektas? Per keliasdešimt tūkstančių metų žmonijos techninė ir intelektualinė evoliucija buvo milžiniška, tai per kelis milijardus Žemės gyvenimo metų tokių intelekto proveržių galėjo būti toli gražu ne vienas ir ne du. Per keliasdešimt tūkstančių metų vėl gali išnykti į nebūtį beveik be pėdsako. Arba gali Žemėje gyvuoti paraleliai žmonijai, žmonėms to aiškiai ir nesuvokiant, kaip skruzdės nesuvokia šalia skruzdėlyno stovinčio žmogaus ir priima jį tik kaip dar vieną aplinkos detalę.

Labai tikėtina, čia technologijose skaičiau straipsnį kai mokslininkė apsigynė disertaciją kurioje sprendžiamas klausimas, kad prieš 100 mln. metų žemėje egcistavo civilizacija, dėl jos technologinės veiklos CO2 atmosferoje buvo daugiau, vidutinė temperatūra tada buvo aukštesnė 6 - 8 laipsniais nei dabar, o pati disertacija įvertinta daug maž taip - negalime įrodyti, kad tokia civilizacija tikrai egzistavo, bet lygiai taip pat negalime paneigti, jog jos nebuvo. O šiaip straipsnis geras...

Sieros junginių ar CO2 padidėjimą atmosferoje dažniausiai bandoma pritemt prie vulkanų išsiveržimo. Jeigu logiškai mastyti rimtai civilizacijai su dideliu proveržiu technologijose reikia pakankamai didelio kiekio žmonių. Tokie kaip enšteinas ant kiekvieno kampo nesimėto jeigu ir mėtosi tai neišvysto savo potencialo mokslo srityje. Didelė civilizacija vienu ar kitu atveju paliktų po savęs pėdsaką. Krūva butelių, aukso dirbinių ir visokio kitokio šlamšto po mūsų užsikonservuotų ilgam. Aišku randa akmenų kurių išdirbomo proceso be šiuolaikinių technologijų nesuprantame. Akmenys išliko bet nieko daugiau apart to labai keistai atrodo.

Pagal sita logika ir Veneroj buvo civilizacija, kuri sukele co2 katastrofa. Kas galetu paneigti?:)) gerai, kad mokslas neveikia tokiu principu.

Nu tai taip glaima privest išvis iki kokios Gaia'os teorijos pagrindimo, kad nu Žemė savaime va neprastas AI. O žmonės - na smulkmė, gal net parazitukai :)

O iš kur AI atsirado? Evoliucija kiek mūsų pavyzdys rodo sugeba kurt iš mėsos robotus.

Na jei laikotarpis 100 mln. metų stiklas pvz. tarai tada nenaudotas, o tik langų stiklams, tarai greitai yrantis plastikas pvz., tai stiklo gaminių mes tikrai nerasime, jei taurieji metalai tik elektronikai, mes jų irgi nerasime, visi įrengimai iš geležies suirs per keletas dešimtmečių, na nebent pastatų likučiai ir tik ten kur neslinko ledynai, o žemė net kelis kartus buvo vientisas ledo gabalas... Dėl Veneros, nežinau, o moksliška gali būti viskas ko mokslas dar nepaneigė...

Viskas priklausys kokiomis sąlygomis užsikonservavo. Dinozaurų kaulai randami iki šių dienų tik specifinėse vietovėse kur konservavimo sąlygos atitiko ir galėjo išsilaikyt iki šių dienų. Banguojančios civilizacijos neatmetu, čia tikrai tikėtinas dalykas. Bet tas technologiškai išprusus civilizacija be pėdsako tikrai nerimtai atrodo, bent jau man sunku patikėt.

, ar kad pasaulis atsirado prieš penkias sekundes, gali būti visai moksliškos.

... esu matęs youtbe kaip ir įrodymus buvusiu civilizacijų veiklos pėdsakų. Kalnakasybos inžinierius parodė vietą kur kalnų grandinėje vieno kalno 2/3 jo manymu nukasta. Apačioje esančios kalvelės perdirbtos uolienos ir t.t. Aš ne kalnakasybos inžinierius, negaliu nei paneigti nei įrodyti. Kitas vaizdelis, kai Pietų Amerikoje rado iš palydovinių nuotraukų vietovę kuri nusėta simetriškomis ilgomis kalvomis ir šalio rodo nuotrauką iš atviro karjero Bulgarijoje, vienintelis skirtumas, kad Pietų Amerikos kalvos 1,5 didesnės ir jei tai buvęs karjieras, vadinasi tuometinė technika buvo panaši į dabartinę tik pajėgumai buvo 1,5 karto didesni...

Tai nereikia žiūrėti 100kk metų į praeitį. Piramidės, pumapunku, indijos olos jos dotuojamos 10k 15k metų prieš kristų. Žmogus tuo metu net normalaus metalo neturėjo, o jau kilnojo akmens blokus nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų tonų. https://www.worldhistory.org/image/1341 ... ek-stones/ Kam skaptuot akmenį 1000 tonų? Be technikos kaip jį pakelt?

Šitą klausimą reikėtų užduoti tiems kurie mėgina šaipytis... Kam reikėjo išsipjauti akmeninius blokus kurie svėrė virš 1000 tonų juos vežti 1,5 kilometro, tada tuos blokus sudėjus dar nupjauti kraštus 45 laipsniu kampu išmetant atliekas apie 100 - 200 tonų? Vadinasi to laikmečio "vergų prižiūrėtojams" transportuojant blokus + - 200 tonų nevaidino jokios reikšmės? Ir taip Baalbeke apdoroti blokai ne po vieną, bet visa siena vienu pjovimu. Yra vienas bet, ne visur ir ne visi blokai taip apdoroti, toks vaizdas, jog Baalbekas nebaigtos statybos... kai pamėgini tokį klausimą užduoti giliai tikintiems tik akademiniu mokslu, o akademinis mokslas visada praeitis, tada atsišaudoma taip - tai tų laikų prarastosios technologijos. Tada seka sekantis klausimas, o tos technologijos primityviosios ar aukštosios?

Va čia man įdomiausias klausimas. Jei tai būtų rimta technika naudojama nugabent akmenį, kad ją sukurti reikia išsivysčiusios civilizacijos. Sukurt mašiną gali vienas inžinierius, bet kad išgaut medžiagas mašinos kūrimui, kurą, tepalus ir t.t. reikia dar visos krūvos inžinierių ir mokslininkų. Kai pažiūri į mūsų istoriją tai iki technikos gebančios kelt šimtus tonų mums buvo ilgas kelias. Čia pusiau laukiniai sugalvojo pyzdu mes ateities kartoms parodysim kaip dirbt reikia... Kažkodėl mūsų protėviai kur jau išliko raštai, kad ir kokia gigantomanija sirgo, gyventojų turėjo ne 100k valstybėje bet milijonus nei vienas nebandė kilnoti tokio tipo akmenų. Jei ką statė tai ant didelių akmenų pridėliojo mažų. Mokslas čia tiesiog nesugeba paaiškinti nes jei tai būtų rimta civilizacija ji būtų palikusi pėdsaką, o to pėdsako nėra. Nuo čia prasideda samokslo teorijos atvyko iš marso, keliautojai iš ateities ar iš dar kur tik nori bet ne vietiniai

Tas pėdsakas yra. Prie didžiųjų piramidžių rastas grunto sluoksnis, kurio sudėtis 70 proc. geležies oksidas su anglies, nikelio, mangano ir kitų retesnių metalų priemaišomis, na panašiomis kaip ir šiais laikais gaminant plieno lydinius. To keisto grunto sluoksnis turi savo pakankamai tikslius geometrinius išmatavimus, tiksliai dabar nepasakysiu, bet gaunasi ilgis apie 100 m, plotis gal 10, gylis apie 6m. Toks vaizdas, kad ten buvo sudėta technika kuri statė piramides ir užpilta smėliu. Akademinis mokslas tai aiškina natūraliai gamtiniais procesais, nors keista, kad aplinkui kelių dešimčių km spinduliu daugiau tokie sluoksniai neatrandami. Va tokiu atveju kas geriau - tikėti akademinio mokslo kelių šimtų metų senumo atradimais ar mėginti aiškintis?

Niekur nemačiau tokio straipsnio/video apie grunto tyrimus aplink piramidę. Mielai pažiūrėčiau man patinka toki dalykai. Nuo religijos tyrinėjimo iki archeologinių keistų atradimų ir bandymų juos paaiškinti.

Jei supranti rusiškai tai visai neblogas kanalas LAI - laboratorija alternativnoi istorii. Vadovas matematikos mokslų daktaras, jo vystoma teorija, kad piramidės tai keturmatės erdvės siustuvai ir imtuvai veikiantys hiper greitųjų bangų diapazone, kurių greitis gerokai didesnis nei šviesos greitis. Remiasi jis Finslerio ir Minkovskio keturmatės erdvės geometrija, jo aiškinimais piramidžių itin tiksli geometrija įsipaišo į keturmatės erdvės geometriją. Kitas kanalas kurį visai neseniai radau "Забытые руины" youtube. Vyrukas važinėja pagrinde artimuosuose rytuose, landžioje po užkaborius ir randa įdomių dalykų kurių neina paaiškinti kaplių ar diaritinių akmenukų technologijomis...

Šį kartą praleisiu. Gal tavo išvardyti kanalai geri bet mečiau žiūrėti rusiškus kanalus prieš kelis metus. Gerokai prieš karą vienaip ar kitaip prasisunkdavo rusiška propaganda. Propagandos ausys archeologijos tyrimuose labai smarkiai kyšojo.

Aš tik atsakiau į klausimą...

Aš tik įterpsiu trigrašį, kad mūsų civilizacija tiek prišiukšlina kad po daug tūkstančių metų pilna technologinio šlamšto rasim. Kad ir mažas pavyzdėlis, mano daržas yra vietoj kur kažkada buvo šiukšlynas. Minimum trisdešimt metų ten niekas nešiukšlina, bet pasitaiko rasti skutimosi peiliuką, jis atrodo kaip naujas. Arba tekę rasti kieme sidabrinių monetų, irgi daugiau šimto metų senumo, bet paimi iš žemės patrini pirštais ir blizga. Taigi nerūdijantis plienas ir sidabras guli žemėj ir rūdyja labai lėtai. Legiruotas plienas, sakysim guoliai irgi turi didelį atsparumą korozijai. Arba man kieme pasitaikė rasti užkastą kibirą langų stiklo aišku be kibiro, bet kai iškasi tai lygiai kibiras gaunasi. O vien kapinės su poliruoto granito paminklais ir plokštėmis ko vertos būtų, manau ir senovės egiptiečiams tai darytų įspūdį ne mažesnį negu mums piramidės. Ir visa tai daug tūkstančių metų nesuirs. O pasirodo kad geriausiai išlieka dinozaurų kaulai...

Kiek yra tas "daug tūkstančių"? 10-20? Po 100k ar 1m metų neliks nei pėdsako. O 1 milijonas metų Žemėje tėra menkas akimirksnis.