Kodėl dauguma planetų ir žvaigždžių Visatoje yra apvalios. Kas suteikia joms formą (7)
Mokslininkai teigia, kad iš bendro fono išsiskiria tik asteroidai ir maži palydovai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nepaisant to, kaip toli yra viena ar kita planeta, ir kad ir kokios keistos sąlygos būtų, ji greičiausiai bus apvalios formos, rašo „Live Science“.
Taigi, kas lemia, kad dauguma dangaus kūnų apvalūs? Trumpai tariant, dėl visko kalta gravitacija.
„Nuostabu, kad erdvėje yra tiek daug apvalių objektų“, – sako NASA egzoplanetų tyrimų programos astrofizikas Anjali Tripathi.
Šis efektas yra savaiminės gravitacijos – objekto veikiamos gravitacijos – rezultatas. Kai tik planeta ar palydovas įgaus pakankamai masės, jos pačios gravitacija iš jo suformuos rutulį.
Kaip žinote, dangaus kūnai visatoje pradėjo formuotis po Didžiojo sprogimo maždaug prieš 13,8 mlrd. metų. Tada mažytės dulkių dalelės, cirkuliuojančios dulkių debesyse, pradėjo susidurti. Jei susidūrimas buvo pakankamai švelnus, dulkių dalelės susiliejo viena su kita. Vėlesni susidūrimai sukūrė sniego gniūžtės efektą. Kuo didesnę masę sukaupė besiformuojanti planeta, tuo labiau augo jos gravitacija ir pritraukė daugiau medžiagos.
„Tokia gravitacija trauks visą turimą medžiagą svorio centro link. Procesas panašus į virtuvės kriauklę, kur visas vanduo ištekės pro kanalizaciją. Planetų atveju kiekviena materijos dalelė stengsis priartėti kuo arčiau, kaip įmanoma į svorio centrą“, – sako Europos kosmoso agentūros ESAC mokslo duomenų centro vadovas Bruno Merin.
Jis paaiškina, kad planetų kūnai ir toliau judės, kol suras pusiausvyrą – būseną, kai kiekvienas taškas yra kuo arčiau centro. Ir vienintelė forma, kuri pasiekia tokią pusiausvyrą erdvėje, yra sfera.
Pavyzdžiui, Merkurijus ir Venera yra beveik tobulos sferos, nes tai uolinės planetos, kurios sukasi gana lėtai. Ledo planetos taip pat linkusios pasiekti beveik tobulą sferą, nes ledo sluoksnis gali tolygiai pasklisti paviršiuje.
Kaip matote, ne kiekviena planeta yra tobula sfera. Dujų milžinai Jupiteris ir Saturnas dėl savo sukimosi greičio yra išsipūtę ties pusiauju. NASA teigimu, Saturno forma atrodo kaip beisbolo kamuoliukas, ant kurio buvo sėdima iš viršaus. Netgi Žemė dėl savo išcentrinės jėgos turi nedidelį išsipūtimą, mažesnį nei 1 %.
Nors Visatoje gausu sferinių dangaus kūnų, joje galima rasti ir kitokių formų. Pavyzdžiui, asteroidai ir kometos gali turėti bet kokią formą, kuri susidaro susidūrimo ir tarpžvaigždinio sukimosi metu. Pavyzdžiui, Marse yra du dideli bulvės formos palydovai.
Be to, tik apie 20 iš beveik 300 žinomų Saulės sistemos palydovų turi įprastą apvalią formą. Šio reiškinio paaiškinimas yra labai paprastas, visi šie kūnai turi mažesnę masę, todėl jie neturi pakankamai gravitacijos, kad ištiesintų savo formą.
