Ekologiškiausias laidojimo būdas - palaikų tirpdymas vandenyje

Gera verslo idėja, įdomu gal ir kokia es paramą galima gauti?

Ir kuo tai tau gali buti svarbu, jeigu tu neegzistuosi?

Savižudybė - jau kita tema

turbūt persistengiau.

Prisiminimas apie mane tai liks, todėl net ir po mirties reikia kruopščiai rūpintis savo reputacija ir įvaizdžiu. Nepadoriai gi atrodys ateistė , išsidrėbus sau po kryžium.

Po mirties tu neegzistuosi. Joks tavo ivaizdis, reputacija ar dar kas tau netenka prasmes siuo atveju, nes taves tiesiog nebera visom prasmem

Aš tai norėčiau būt miške, ar ežere, jūroj ar šiaip gamtoj kur išmestas gamtai. O čia tiem, kuriem ai jau tiek prikenkė dar nepakenks. Tai blet galvokit ką šnekat. Nežinau ką ir bepridurt. Nieko jūsų mokykloj nemokė? Visko tuoj nebeturėsim, tai dar švaistom ant neskanios mėsos. Kažkas šnekėjo apie valgymą, galima, bet ar kas taip darys? Gyvūnai taip, ir susišerti būtų puiku. Bet geriau manau po žeme kur miške užsikasti, žemė pasitręš, išaugs medis, suės mano išleistą CO2. Ekologiška, smagu. Beje, mūsų kapinėse jokio grožio nėra. Yra visur tik nežmoniškai daug marmuro, granito(Kurie neauga kaip grybas.) ir keletą gėlių. Bet visų turi būti kieti kapai... Man tie amerikietiški patinka, tokiame ir gali pagalvot apie savo artimą, o čia tik apie "prastėjantį" antkapį. Kam to reikia?

. Todėl ir galvojame apie savo palaikų palaidojimą, renkamės sau priimtinesnius būdus pagal savo požiūrį ir idėjas. Ir nesvarbu, jog tos idėjos nereliginės. Man taip pat kryžius ant mano kapo reikštų tiesiog panieką visam mano gyvenimui ir idėjom ir pačiu manęs negerbimu. To palikti po savęs tikrai nenoriu ir man nevienodai ką darys su manim po mirties, nors ir netikiu jokiu pomirtiniu gyvenimu.

Reiktu prideti ir sitai: http://www.technologijos.lt/n/mokslas/z ... s-9166&l=2 Baikit jus verkt del to ekologiskumo. Zeme dar ne tokiais sudais ir mastais tersiama, o cia mat keli lavonai sudarys masine epidemija ar same shit. Niekam jusu lavonai nerupes, tik gal artimiesiams. Beje, ir kokie prisiminimai yra kai reiskia nuvaziuoji i kapines ir tada prisimini ta artima zmogu. Turi tvarkyti ta kapa. Eina sau kiek vargo. As tai tikrai to nenoreciau savo vaikams, o gal jie net specialiai sugalvos kaip jiem geriau iseitu isparduos mane dalimis ar sudegins, ar istirpdins rugstyje - tegu kaip jiem tik geriau. O cia tas isisenejes kvailas paprotis laidoti. Laikai keiciasi. Nors tai ir turi filosofine prasme tas laidojimas, bet zmogu atsimini ne i kapus atvaziaves, o tiesiog sirdyje, mintyse. Vistiek snekant ir uzejus panasia tema tu uzsimini apie ta zmogu. Va ir puikia pagarba. JEi kas norit issiamzinti gerai, tai reikia visai kitaip daryti. Reikia valgyti daug surio, gerti pieno, sportuoti, zodziu didinti kalcio kieki kauluose. Ir kai jau suprasit, kad ateina paskutinioji, jus iseikite pasivaikscioti ar tai prie vulkano, pvz jusu lavona padengusios dulkes leis jusu skeletui isbuti gana ilgai, zinoma tik nereikia, kad lava pagrobtu jusu kuna, nes nieks negales atkasti po 50 ar 100 metu Pasirodo geriausias variantas issiamzinti keliems simtmeciams i prieki, tai numirti prie kokio prudelio. Jame esancios visokios nuosedos leis jusu skeletui po vandeniu isbutu kelis simtmecius. O poto galesite didziuotis, kad jusu kuna atkase kokie 2182 metu marsieciai ir busite muziejinis eksponatas pas juos O jus bandate banaliai issiamzinti tarp kinivarpu ir kirmeliu, su dar 2-3 karstais virs jusu ar pats virs busite. Artimieji tures pirkti karsta, daryti antkapi, padaryti kapa, poto ji kaip vergai tvarkyti ar jus to norite ? Kitose civilizacijose kurios yra atsilikusios nuo musu, visai kitaip yra ziurima i mirti. Pas vienus yra dziaugiamasi. Pas kitus vel kitaip.

, o likusiems gyviems zmonems, susijusiems su dar buvusiu gyvu tavimi. Tau tik gali esant gyvam rupeti, kaip po mirties tu itakosi kitus likusius gyvus. Butent ta as ir norejau pasakyti. PS. As ne ateistas, bet diskutuoju is ateistinio poziurio. Man asmeniskai nesvarbu kaip bus sunaikintas mano kunas, nes tai neturi jokios reiksmes man mano tikejimo kontekste. Man nesvarbu kas bus padetas ar uzrasyta salia mano kuno ar jo laidojimos vietos (del manes gali buti didelem raidem parasyta "ateistas"), nes as nesusireiksminu tokiuose sudniekiuose, kurie apskritai reiksme gali tureti tik kitiems gyviems zmonems ir tai nedidele.

Būtent. Tiek, kad paprastam lietuviui, galbūt jau garbaus amžiaus žmogui gali būti sunku susirasti kokį ugnikalnį, paprasčiausiai žmogus gali juk ir nebespėti nueiti prie tos pragaro ugnies, kuri išsaugos jo kūną šimtmečiams. Aš siūlyčiau vos mirus užsišaldyti. Juk yra įmonės kurios tuo verčiasi. O jeigu jau sumanot kur nors toli keliauti, tai keliaukit į arktį ar antarktidą, ten kur labai šalta. Įsikaskit giliai po sniegu. Jūsų kūnas bus išsaugotas tukstančius metų. Būsite kaip nendartalietis arba, kaip koks mamutas mūsų laikais. Va čia tai eksponatas ateities kartoms būtų.

. (pabrėžiu jau antrą kartą, nes tu vis kiši idėjas, tarsi dėl palaidojimo nerimauja lavonai, o ne gyvieji)

Na, ne as jas kisu, o jus (kai kurie) savo teiginiuose jas implikuojat - as tiesiog uzsikabinau jas patikslinti . Su pastaruoju post'u is esmes sutinku.

Esamuoju laiku aš esu gyva, todėl mąstau, kaip gyvoji, o ne kaip lavonas. Jaučiu, kad tamsta arba nesuprantate minties "sutinku su viskuo, išskyrus vieną", arba, kaip visada, stengiatės išprovokuoti aršius ginčus

Po mirties galima egzistuoti tik persikelus i virtualia erdve Nauja kuna galesi koki nori pasirinkti, o senaji ismesti kaip siuksle.

pasaulyje. Sutartis, liudijanti: už kiekvieną tavęs, senuko, dieną šikant į pampersus, globėjas kaupia kapitalą - grašius nuo pensijos ir t.t.. Taip pat ir reputacija. Paskutinėmis dienomis ji bus reikalinga tik tiek, kad globėjai ja naudotųsi. Tau jos nebereikia. Jos reikia palikuonims ir globėjams. Tau tereikia, kad dažnai ir išsiviepę keistų pampersus.