Gyvenamoji erdvė - esminis evoliuciją skatinantis veiksnys (20)
Mokslininkai teigia, kad gyvenamoji erdvė yra esminis gyvūnų plitimą ir jų raidą ribojantis veiknsnys, rašo BBC. Neseniai paskelbtas tyrimas ginčija Charleso Darwino teiginį, kad kova dėl būvio yra pagrindinė evoliucijos varomoji jėga.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žymusis tyrinėtojas įsivaizdavo pasaulį, kuriame organizmai kovoja dėl viršenybės, o išlieka tik geriausiai prisitaikę gyventi tam tikroje aplinkoje. Tačiau nauji duomenys rodo, kad gyvenamoji erdvė, o ne konkurencija yra svarbiausias evoliucijos veiksnys. Doktorantūroje studijuojančios Sardos Sahney ir kolegų iš Bristolio universiteto atlikta studija yra publikuojama žurnale „Biology Letters“.
Tyrinėtojai išanalizavo įvairias fosilijas, pagal kurias nustatė esminius pastaruoju 400 milijonų metų laikotarpiu vykusios evoliucijos dėsningumus. Dėmesys buvo kreipiamas daugiausia į sausumos gyvūnus - amfibijas, reptilijas, žinduolius ir paukščius. Susisteminus gautus rezultatus, buvo padaryta išvada, jog biologinės įvairovės lygis bėgant laikui tiesiogiai priklausė nuo konkrečioms rūšims "pasiekiamos" gyvenimui tinkamos erdvės.
Gyvenamoji erdvė, biologų dar kitaip vadinama ekologine niša, apibrėžia specifines sąlygas, kurių reikia individui išgyventi. Tai apima tokius veiksnius, kaip maisto prieinamumas ar palankios gyvenimo sąlygos. Naujajame tyrime siūloma idėja, kad tikrai dideli evoliuciniai pokyčiai įvyksta tuomet, kai gyvūnai persikrausto į kitų neapgyvendintas teritorijas. Pavyzdžiui, kai paukščiai išvystė gebėjimą skraidyti, tai atvėrė jiems daugybę galimybių, kurių neturėjo kiti gyvūnai. Staiga jie užkariavo padanges, sukeldami naują evoliucijos pliūpsnį. Tuo tarpu dinozaurų išnykimas sudarė sąlygas žinduoliams klestėti ir toliau evoliucionuoti.
Ši koncepcija kelia iššūkį nuostatai, kad intensyvi konkurencija dėl išteklių perpildytose ekologinėse nišose yra pagrindinis evoliucijos variklis. Studijos bendraautorius profesorius Mike‘as Bentonas aiškina, kad konkurencija neatliko didelio vaidmens bendroje evoliucijos schemoje. „Pavyzdžiui, nors žinduoliai gyveno šalia dinozaurų 60 milijonų metų, jie nesugebėjo išstumti dominuojančių reptilijų. Bet kai dinozaurai išnyko, žinduoliai greitai užpildė tuščias paliktas nišas ir šiandien žinduoliai dominuoja Žemėje, – pastebėjo mokslininkas.