Gyvenamoji erdvė - esminis evoliuciją skatinantis veiksnys

Delfi....

Ne visi tą Delfi skaito..

truputi nepagavau esmes straipsnio. nejaugi darvinas nebuvo pastebejes, kad gyvunai vystosi pagal aplinka kurioje gyvena, o tik sake, kad jie vystosi kovodami tarpusavyje(truputi trumparegiska)?.

Straipsnis parašytas žmogaus kuris nesupranta evoliucijos teorijos. Darvinas niekada nesakė kad išlieka tik stipriausi, jo teorija teigia kad labiausiai prisitaikę prie esamos aplinkos dominuoja. Retais atvejais tai reiškia ir jėgą.

apgailėtins straipsnis. gėda redakcijai

vertimas straipsnio http://www.bbc.co.uk/news/science-environment-11063939

Ačiū už originalaus straipsnio nuorodą. Vertimą pakoregavome - pakeitimai nedideli, tačiau esmė kita.

Jau norėjau klausti, bet pamačiau, kad ne man vienam šitas straipsnis užkliuvo

Parasyk geresni cia neverkes.

grįžk į darželį su tokia pagailėtina logika savo.

Kaip cia kazkas po kazkuriuo straipsniu gincijosi su manim kad konkurencija yra pagrindine gamtos varomoji jega, todel ji butina ir zmoniu gyvenime... IN YOUR FACE

tai ką tu nori pasakyt, jog visuomenėje nėra konkurencijos? evoliucija negaliotų žmogui ar jos grupėms tada, jeigu žmogus nebūtų evoliucijos produktas. elementari logika.

Visuomeneje vien tik konkurencija ir tera, ka as norejau pasakyt, kad konkurencija daugeliu atveju tera stabdis, o ne varomoji jega, ir norint zmonijai kazka pasiekt reik nustot konkuruot ir pradet pagaliau dirbt drauge

Geda paciam turetu buti jei tik tesugebi parasyti "apgailetins straipnis" ir dar redakcijai geda ? Na dYdYsYs logYkos meYstre, taY gal YshaYshkYsY, kur ciY Yra elementarY tavojY logYka ?

iš dalies tenka pritarti straipsniui. Paimkime pavyzdį, žemė, mūsų visų planeta mes joje gyvename, tačiau puikiai suprantame kad ją žalojame, bet nieko neseimame. Esmė tokia kad mes sugebėjome išsivystyti, nors nesame prisitaike prie savo aplinkos, mes tą aplinka koreguojame pagal save. Ir manau tai vyksta tik todėl kad prie mūsų nėra kitos civilizacijos kuri darytų mums įtaką. kad ir dabar, planetos veiksniai, žemės drebėjimai uraganai ir t.t. jie įvardijami kaip stichinės nelaimės, tai yra todėl kad mes prie jų neprisitaikome. Mūsų gyvybes lemia tik vienos rūšies dominavimas tiek žemėje tiek visatoje. Kitas pavyzdys, rasės. Bėgimuose dažniausia nugali juodaodžiai todėl kad jie tam yra prisitaike labiau, jeigu ne jie baltaodžiai visada laimėtų. Taigi tuščia terpė vystymuisi ir gyvenimui tikrai daro didelę įtaką, nereikia straipsnio taip peigti..

Ar tu pats supranti kad tai yra neimanoma dirbti kartu ? Ir apie koki pasiekima dirbama kartu kalbi ?

qzar, as atsakysiu, dirbdami kartu pasiekiame daugiau. Ir visada grupe verslininku siekdama tikslo pasiekia daugiau nei pavienis verslininkas, jei pradines salygos vienodos. Taciau konkurencija taip pat butina, nes tai papildomas veiksnys skatinantis siekti tikslo. Na reikia ir to ir to.

Na cia suprantama taip vyksta tas darbas kartu tarp verslininku imoniu ir t.t bet kaip sako kad nedirbama kartu tai juoka kelia .

Yra atlikta tyrimų, kurie įrodo, kad bendradarbiavimas pranašesnis už konkurenciją. Trumpai apibūdinsiu vieną tokį tyrimą. Užduotis: reikėjo ištraukti ant siūlo pakabintus tašelius iš stiklinio indo, kol jie nesušlapo. Vanduo į indą po truputį pilamas pro šone esantį vamzdelį. Tašelius išimti telpa tik po vieną. Yra dvi tiriamųjų grupės. Vienoje grupėje sukuriamos konkurencinės sąlygos – kas pirmas ištrauks, tas gaus kažkokį atlygį. Kitoje grupėje pasakoma, kad reikia kuo greičiau ištraukti visus tašelius, sukuriamos bendradarbiavimo sąlygos. Pirmoje grupėje, konkurencijos sąlygomis, visus ištraukdavo per 2 minutes (ir tai, kai galiausiai kažkaip susitardavo pasidalinti atlygį), o antroje grupėje visus ištraukdavo per 10-20 sekundžių. Bet yra dar vienas niuansas, kurį verta paminėti. Apie tai, kada dirba vienas žmogus ir kai dirba grupė. Įrodyta, kad kai dirba grupė žmonių, jie deda mažiau pastangų nei kad dirbdami po vieną. O šiaip tai žmonės pasaulyje užima tokią aukštą vietą dėl tarprūšinės konkurencijos, o ne dėl vidurūšinės. Konkurencija rūšies viduje neduoda daug naudos. Kiekviena rūšis yra suinteresuota, kad ji išliktų, pratęstų giminę, kad išliktų gentainiai. Gyvūnai savo gentainių nežudo, jie kartais pešasi, kovoja dėl vietos hierarchijoje, tačiau stengiasi nesužeisti gentainių, be to, nenaudoja tų „ginklų“, kuriais medžioja savo grobį.

, isijunk animal planet kai rodo apie poravimosi sezona Bei lygiai taip pat yra genties lyderis tarp gyvunu. Taip pat buna kovos tarp senuju ir jaunuju, del pateliu ar del valdos. Paprastai gyvunijoje konkurencija yra visur. Kiekvienas kovoja uz savo vieta, jei per silpnas tada pasitraukia ir palieka viska, netgi ir patale pvz pas gyvates yra taip. O jei patale nenori naujojo seimininko, kadangi turi palikuoni nuo pirmojo ir patinas stipresnis, tai dazniausiai patinas nugalabyja patele ir ja praryja Net bezdziones yra gudrios ir ne siaip sau. Buvo padarytas bandymas. Pasodintos dvi bezdziones i atskirus uzdarytus narvus. Ir buvo padeta lenta(deklas) prie kurios abieju galu priristos virves. Toliau buvo padeta ant tos lentos maistas, kuri gali pasiimti abi puses jei jos sugalvos traukti uz virvuciu. Tai pasitvirtino. Toliau buvo kitas bandymas atliktas toks. Yra viena bezdzione narve, bet jei ji trauks viena uz virvutes tai maisto nepasiims, uztat ji turi isleisti kita bezdzione is uzrakintos erdves tarp narvo, kad galetu i pagalba pasitelkti galimybei gauti maisto. Tai bezdzione isleido kita bezdzione ir vel jos kartu pritrauke. Dar idomesnis kitas variantas, kai maistas buvo padetas arciau vienos bezdziones galo, o kita suprato, kad ji trauks tik del jo, kuri nera suinteresuota bet kokiu atveju dalintis maistu, tai ir sitas variantas rodo, kada gali atskiri individai dirbti kartu, o kada ne. Pas mum homo sapiensus yra lygiai tas pats. Praktiskai gamtoje galioje energijos tvermes desnis. Tu man, as tau. Jei viena puse pazeidzia sita desni, tada nieko neseina. Elementaru ar ne P.S O cia apie Darvina ir jo klaidas: http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2009/mg2009-03.pdf 3 psl.