Vyras po mirties žada siųsti savo palaikus į Mėnulį: nurodė neįtikėtiną to priežastį ()
Laikui bėgant atsiranda vis daugiau pasirinkimų, kaip elgtis su mirusiojo palaikais. Kremacija, akvamacija, „persikūnijimas“ į medį – tai tik keli iš daugelio galimų pasirinkimų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Viena iš galimybių, regis, prieinama bent nuo 1994 m., yra išsiųsti palaikus į kosmosą. Laidojimo bendrovė „Celestis“ savo klientų palaikus į skraidina kosmosą – paleidžia juos į Žemės orbitą, išsiunčia į tolimąjį kosmosą arba amžiams palieka Mėnulio paviršiuje.
Neseniai „New York Times“ paskelbtame interviu su visuomenės nariais, pasirinkusiais laidojimą kosmose, jie nurodė savo tokio pasirinkimo priežastis – nuo baimės būti palaidotiems po žeme aklinoje tamsoje iki meilės nežinomybei.
Ypač išsiskyrė fizikos profesoriaus Kennetho Ohmo, kuris planuoja nusiųsti savo DNR į Mėnulio pietų ašigalį, atsakymas. Be to, kad jo šeima, žiūrėdama į Mėnulį, galės apie jį pagalvoti, K. Ohmas savo DNR į Mėnulį siunčia ir „praktiniais“ tikslais. „New York Times“ jis sakė, kad tai iš dalies susiję su galimybe, kad pažengę žmonės ar ateivių civilizacijos po 30–40 000 metų ateityje ras jo DNR ir panaudos jį kokiam nors įdomiam tikslui.
K. Ohmas užsiminė, kad ateiviai galėtų, pavyzdžiui, jo atvaizdą patalpinti tarpgalaktiniame zoologijos sode arba suburti jo klonų armiją, kuri būtų išsibarsčiusi po visą Visatą.
Net darant prielaidą, kad ateiviai visgi neaugins klonų armijos, palaikų paleidimas į kosmosą yra žavi atsisveikinimo su mirusiaisiais idėja. Atsisveikinimo ceremonija apima atminimo apeigas ir ekskursiją po paleidimo vietą, o po to – ir patį atsisveikinimą, rašo „IFL Science“.
