Astronomai pirmą kartą Saulėje pastebėjo šį neįprastą reiškinį (Foto)  ()

Mokslininkai virš Saulės paviršiaus pastebėjo stulbinantį į Šiaurės pašvaistę panašų reginį, rašo „Live Science“.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Ši pašvaistė pasirodė maždaug 40 000 kilometrų aukštyje virš Saulės dėmės – magnetiškai deformuotos tamsios dėmės mūsų žvaigždės paviršiuje.

Anksčiau mokslininkai yra aptikę į pašvaistę panašių elektromagnetinių signalų iš tolimų žvaigždžių, tačiau tai pirmas kartas, kai jie pastebėjo tokio pobūdžio signalą iš mūsų Saulės. Savo išvadas jie paskelbė žurnale „Nature Astronomy“.

„Tai visai nepanašu į tipiškus trumpalaikius Saulės elektromagnetinių dalelių pliūpsnius, kurie paprastai trunka kelias minutes ar valandas, – sako pagrindinis tyrimo autorius, Niudžersio technologijos instituto (JAV) Saulės ir Žemės tyrimų centro (NJIT-CSTR) astronomas Sijie Yu. – Tai jaudinantis atradimas, galintis pakeisti mūsų supratimą apie žvaigždžių magnetinius procesus.“

Žemėje Šiaurės pašvaistės atsiranda dėl to, kad Saulės dalelės praskrenda pro atmosferą netoli ašigalių, kur apsauginis magnetinis laukas yra silpniausias, ir sužadina deguonies ir azoto molekules. Dėl to molekulės išskiria energiją šviesos pavidalu, o danguje susidaro banguojančios spalvotos juostos.

 

Saulės dalelės paprastai atskrieja nuo Saulės, kai magnetiniai laukai aplink Saulės dėmes susisuka į mazgus ir staiga nutrūksta. Dėl to išsiskirianti energija sukelia spinduliuotės pliūpsnius, vadinamus Saulės žybsniais, ir sprogstančius Saulės medžiagos srautus, vadinamus vainiko masės išmetimus (CME).

 

Nukreipę radioteleskopą į Saulės dėmę mūsų žvaigždės paviršiuje, tyrėjai virš jos aptiko į Šiaurės pašvaistės panašų spinduliavimą, kuris, jų manymu, yra Saulės žybsnių elektronų rezultatas.

 

„Tačiau, kitaip nei Žemės Šiaurės pašvaistės, šios Saulės dėmių Šiaurės pašvaistės skleidžia šviesą nuo šimtų tūkstančių kHz [kilohercų] iki maždaug milijono kHz dažniu – tai tiesioginis Saulės dėmės magnetinio lauko, kuris yra tūkstančius kartų stipresnis už Žemės magnetinį lauką, padarinys“, – sako S. Yu. Palyginimui, įprastinė Žemės Šiaurės pašvaistė skleidžia šviesą 100–500 kHz dažniu.

 

Tyrėjai teigia, kad jų atradimas atvėrė naujus būdus tyrinėti Saulės aktyvumą, ir jie pradėjo analizuoti archyvinius duomenis, ieškodami paslėptų praeities Saulės pašvaisčių įrodymų.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(4)
(0)
(4)

Komentarai ()