Žemė netrukus atsidurs besiveržiančių Saulės dėmių „smūgių zonoje“ – štai ko reikėtų tikėtis ()
Artimojoje Saulės pusėje atsirado didžiulis Saulės dėmių regionas, kurį sudaro mažiausiai šešios skirtingos Saulės dėmių grupės. Tamsių dėmių „archipelagas“ nerimą keliančiu greičiu skleidžia Saulės audras, o Žemė netrukus atsidurs jų taikinyje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vienas didžiausių ir tankiausių Saulės dėmių regionų, pastebėtų per daugiau nei dešimtmetį, atsirado artimojoje Saulės pusėje (tai pusė, kuri atsukta į Žemę) ir ėmė skleisti Saulės audras, kurios smarkiai drebina mūsų gimtosios žvaigždės paviršių – ir Žemė netrukus atsidurs šių besiveržiančių tamsių dėmių „smūgių zonoje“.
Pirmoji dėmių grupė, pavadinta AR3490, pasisuko į Saulės artimąją pusę lapkričio 18 d., po jos greitai sekė kita Saulės dėmių grupė AR3491, praneša spaceweather.com.
Nuo tada kai atsirado, dėmių grupės išsiskyrė ir „pagimdė“ naujų tamsių dėmių, įskaitant AR3492, AR3495, AR3496 ir AR3497, kurios suformavo „Saulės dėmių archipelagą“, praneša astronomijos naujienų svetainė „EarthSky“.
Saulės dėmių regionas yra „toks didelis, kad daro įtaką visos Saulės vibracijai“, rašo spaceweather.com atstovai.
Iš viso šis didžiulis Saulės dėmių rinkinys apima maždaug 200 000 km plotą, t. y. daugiau nei 15 kartų platesnį už Žemę, rašo spaceweather.com.
Pasak SpaceWeatherLive.com, per pastarąsias 4 dienas Saulės dėmės jau išskleidė mažiausiai 16 C klasės ir 3 M klasės saulės žybsnius, kurie yra atitinkamai trečios ir antros stipriausių klasių žybsniai. Ekspertai įspėja, kad per kelias ateinančias savaites tokių žybsnių gali būti daug daugiau, taip pat gali pasitaikyti ir X klasės žybsnių – t. y. stipriausio tipo saulės žybsnių.
Dėl šių žybsnių taip pat gali kilti Saulės vainiko masės išmetimai (angl. coronal mass ejections, CME), kurie gali smogti į Žemę ir sukelti stiprias geomagnetines audras, dėl kurių gali sutrikti radijo ryšys ir prasidėti ryškios pašvaistės.
Astronomai taip pat pastebėjo kelias dideles plazmos kilpas, vadinamas Saulės protuberantais, kylančias virš kai kurių grupės Saulės dėmių. Pasak „EarthSky“, didžiausios kilpos iškilusios daugiau kaip 64 000 km virš Saulės paviršiaus, ir jos bet kuriuo metu gali nutrūkti ir išsiveržti į kosmosą, laikinai palikdamos didžiulius „ugnies kanjonus“ Saulės paviršiuje.
Pastarosiomis dienomis Saulės pietiniame pusrutulyje taip pat atsirado mažiausiai trys Saulės dėmių grupės.
Saulės dėmių atsiradimas yra naujausias ženklas, kad Saulė sparčiai artėja prie Saulės aktyvumo maksimumo, kuris, kaip dabar prognozuoja mokslininkai, prasidės kitais metais.
Saulės aktyvumo maksimumo metu dėmės Saulėje daug dažniau atsiranda ir didėja, nes Saulės magnetiniai laukai susipainioja, todėl tamsios dėmės lengviau auga.
Naujausios tamsios dėmės sudaro „turbūt didžiausią iki šiol matytą [dabartinio] Saulės ciklo Saulės dėmių regioną“, socialiniame tinkle „X“ rašo meteorologas ir pašvaisčių fotografas Chrisas Wicklundas.
„Ateinančios 14 dienų gali būti labai įdomios“, – teigia jis.
Parengta pagal „Live Science“.
