Beprotiška. Juodosios skylės gali būti naudojamos branduolinei energijai išgauti. Kaip tai įmanoma (1)
Nors iš juodųjų skylių niekas negali ištrūkti, mokslininkai mano, kad šie objektai gali būti energijos šaltiniai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujo tyrimo, pristatyto išankstinių spaudinių serveryje arXiv, autoriai mano, kad teoriškai branduolinę energiją įmanoma gauti naudojant labai mažas juodąsias skyles.
Fizikai teigia, kad šie tankiausi Visatoje esantys objektai gali veikti kaip akumuliatoriai ir branduoliniai reaktoriai. Tokiu būdu galima gauti gigaelektronvoltų energijos. Tačiau šią energiją galima gauti ne iš vidinės juodosios skylės dalies, o iš jos išorinės dalies, kur yra stipriausia gravitacija Visatoje, rašo „ScienceAlert“.
Šiuo metu astrofizikai mano, kad Visatoje yra begalė įvairios masės juodųjų skylių. Vienų masė gali viršyti Saulės masę 5 kartus, o kitų – 10 milijardų kartų. Tai yra, juodųjų skylių masių diapazonas yra labai platus. Tuo pačiu metu, remiantis esamomis teorijomis, Visatoje yra neįtikėtinai mažų juodųjų skylių, vadinamų pirmapradėmis, kurios gali būti net subatominių dydžių.
Jei žvaigždžių masės juodosios skylės atsiranda dėl masyvių žvaigždžių mirties, tai pirmapradės juodosios skylės atsirado iš labai tankių pirmykštės plazmos sričių, kurios užpildė Visatą netrukus po jos atsiradimo. Naujojo tyrimo autoriai mano, kad būtent šios pirmapradės juodosios skylės gali būti naudojamos kaip energijos šaltiniai.
Jei baterija neelektrinę energiją paverčia elektros energija, o branduoliniai reaktoriai naudoja branduolines reakcijas energijai gaminti, tada labai mažos juodosios skylės teoriškai gali daryti abu, mano mokslininkai. Autoriai mano, kad elektros energijai sukurti galima panaudoti stiprią juodųjų skylių gravitaciją, o šie objektai gali būti naudojami kaip įkraunama baterija.
Tuo pačiu metu mokslininkai žino, kad juodosios skylės praranda savo masę dėl Hawkingo spinduliuotės. Masės praradimas atsiranda dėl sąveikos tarp juodosios skylės įvykių horizonto ir ją supančių kvantinių laukų. Jei juodoji skylė yra labai maža, ji per greitai praranda savo masę ir gali visiškai išgaruoti per labai trumpą laiką. Kita vertus, maža juodoji skylė gali per greitai sugerti medžiagą, todėl sunku ką nors išgauti iš ją supančios erdvės.
Tačiau mokslininkai mano, kad atomo dydžio pirmapradė juodoji skylė, kurios masė nuo 10¹⁵ iki 10¹⁸ kg, jei užpildyta įkrautomis dalelėmis, gali pagaminti elektros energiją, kurią galima išgauti. Tyrimo autoriai mano, kad juodoji skylė gali paversti energija 25％ gaunamos masės.
Mokslininkai mano, kad tokia juodoji skylė gali turėti tokį patį efektyvumą kaip ir branduolinis reaktorius. Skaičiavimai rodo, kad šalia juodosios skylės 25％ alfa dalelių masės, susidarančios radioaktyvaus skilimo metu, gali virsti kinetine energija.
Tačiau kol kas ši hipotezė negali būti patikrinta. Juk nežinoma, ar šios pirmapradės juodosios skylės iš tiesų egzistuoja, o antra, neaišku, kaip jas suvaldyti, norint gauti reikiamos energijos. Tyrimo autoriai teigia, kad teorinė tokio proceso galimybė egzistuoja.
