„Vandenynai išgaruos, temperatūra – 1500 ⁰C“. Žemė pavirs negyva Venera. Ką parodė naujausias modeliavimas  (3)

Mokslininkai išsiaiškino, kaip stiprus šiltnamio efektas gali paversti mūsų planetą negyvenama.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Žurnale „Astronomy & Astrophysicals“ publikuoto tyrimo autoriai sukūrė kompiuterinius modelius, siekdami išsiaiškinti, kaip šiltnamio efektą sukeliančios dujos bet kurią apgyvendintą planetą gali labai greitai paversti pragarišku pasauliu, pavyzdžiui, Venera. Tai perspėjimas Žemės gyventojams, kad klimato kaita mūsų planetą gali paversti negyvu pasauliu, rašo „Space“.

Savo modeliavime mokslininkai sukūrė apgyvendintą planetą, panašią į Žemę. Jie nustatė, kad po pradinių klimato kaitos etapų planetos atmosfera, struktūra ir debesuotumas labai pasikeičia, todėl atsiranda stiprus šiltnamio efektas. Jei pasaulinė temperatūra Žemėje pakils keliomis dešimtimis laipsnių, tai lems, kad planeta taps netinkama gyventi.

Kaip parodė modeliavimas, stiprus šiltnamio efektas gali planetą paversti iš tokio svetingo pasaulio kaip Žemė į karštą planetą, kurios paviršiaus temperatūra siekia iki 1000 laipsnių Celsijaus. Tai yra maždaug 2 kartus daugiau nei temperatūra Veneros paviršiuje.

Tokio stipraus šiltnamio efekto priežastis – vandens garai, kurie, kaip ir anglies dioksidas bei metanas, taip pat yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Vandens garai neleidžia planetos sugertai saulės spinduliuotei ištrūkti atgal į kosmosą. Vandens garai palaiko šilumą visoje planetoje.

 

Per didelis šiltnamio efekto sukeltas atšilimas gali sukelti vandenynų išgaravimą, todėl į atmosferą patektų daug vandens garų. O tai lemia dar stipresnį šiltnamio efektą. Venera yra tik ryškus pavyzdys, kas nutinka, kai prasideda stiprus šiltnamio efektas.

Taip pat modeliavimas parodė, kad labai tankūs debesys, atsirandantys po atmosferos pokyčių, ne tik padidina šiltnamio efektą, bet ir daro jį negrįžtamu. Mokslininkų teigimu, panašūs pokyčiai jau prasidėjo ir viršutiniuose Žemės atmosferos sluoksniuose.

Mokslininkai, remdamiesi modeliavimu, išsiaiškino, kad jei į Žemę pradės kristi šiek tiek daugiau saulės spinduliuotės ir jei temperatūra planetoje pakils keliomis dešimtimis laipsnių, tai sukels tikrą apokalipsę. Dėl stipraus šiltnamio efekto mūsų planeta taps netinkama gyventi. Žemė gali tapti panaši į Venerą su labai tankiais debesimis, ekstremalia temperatūra ir be vandenynų.

 

Mokslininkai daro prielaidą, kad jei Žemėje prasidėtų stiprus šiltnamio efektas, išgaravus tik 10 metrų vandenyno paviršiaus atmosferos slėgis žemės lygyje padidės 1 baru. Vos po kelių šimtų metų temperatūra Žemėje pakils iki 500 laipsnių Celsijaus. Praeis dar šiek tiek laiko ir slėgis žemės lygyje sieks 273 barus, o temperatūra kils iki 1500 laipsnių karščio. Dėl to visi planetos vandenynai išgaruos.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(23)
(31)
(-8)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai (3)

Susijusios žymos: