Jameso Webbo kosminis teleskopas užfiksavo pasakiško grožio sprogusios supernovos Kasiopėjos A ūką (Foto) ()
Kasiopėjos A yra vienas geriausiai žinomų ir detaliausiai tyrinėtų ūkų. Tai supernovos liekana, atsiradusi prieš 340 metų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Čia matome du naujus jos vaizdus – infraraudonųjų spindulių nuotraukas, darytas Jameso Webbo kosminiu teleskopu.
Vidurinių IR spindulių (dešinėje) nuotraukoje liekanos kraštai nušvinta dulkių spinduliuote, bet artimųjų spindulių (kairėje) ruože jų nematyti, nes dulkės nepakankamai įkaista.
Balzgana spinduliuotė, kurios gausu artimųjų spindulių vaizde, greičiausiai kyla dalelėms sąveikaujant su magnetiniais laukais.
Supernovos liekana Kasiopėjos A. Šaltinis: NASA, ESA, CSA, STScI, Danny Milisavljevic (Purdue University), Ilse De Looze (UGent), Tea Temim (Princeton University)
Kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, Kasiopėjos A supernova sprogo apie 1667 metus. Sprogimo vietoje matomas apie 12 šviesmečių skersmens ūkas.
Atstumas nuo Saulės apie 10 000 šviesmečių, atskirų dalių plėtimosi greitis apie 6000 km/s. Kasiopėjos A yra stiprus radijo bangų šaltinis.
Supernovos liekana Kasiopėjos A. Šaltinis: NASA, ESA, CSA, STScI, Danny Milisavljevic (Purdue University), Ilse De Looze (UGent), Tea Temim (Princeton University)
