Prognozė: pirmoji žmonėms gyventi tinkama egzoplaneta bus atrasta 2011 metais

Geriau padetu ieskot egzoplanetu, vietoj to kad uzsiiminetu tokiais durnais tyrimais...

va va tyrimas vardan tyrimo..o seip koks skirtumas kada atrasim tokia planeta(turiu omeny ar po metu,ar po desimties),vistiek kolkas neturim jokiu technologiju kuriu pagalba galetume ten nuvykti.tam reikia atrasti kazka is principo nauja nes dabar tik trypciojimas vietoje,o kiek laiko uztruks budo kurio pagalba judetume greiciau uz sviesa paieskos sunku pasakyti,galbut 10,o gal ir 1000 metu.

Su HiTech visiskai sutinku Tos prognozes nieko nereiskia ir yra mano manymu bevertes. Jei 2011 mes nersime tos egzoplanetos tai tie prognozuotojai tiesiog pasakys, kad jie neatspejo tinkamo laiko. Jei atspetu tai sakytu:"ziurekit, mes zinojom, kad taip bus."

Judėti greičiau už šviesą galima, tik viena smulkmena - tam reikalinga neigiama masė. Teoriškai įmanoma, praktiškai galbūt ne. Neaišku kaip čia su visom tom hipererdvėmis, artimomis šviesos greičiui kelionėmis baigsis. Kol kas nėra akivaizdžių ir nepaneigiamų nežemiškos gyvybės lankymosi Žemėje įrodymų, išvada - jei tokia, protinga, ir yra, tai nėra labai jau dažnas reiškinys (gal koks šimtas galaktikoje), o tarpžvaigždinės kelionės kietas kąsnelis net labiau išsivysčiusiems. Atrodytų smulkmena, bet reikalingas toks pakankamai didelis palydovas kaip Mėnulis, be kurio gyvybė po ~milijardo metų kardinaliai pasikeis, kai Mėnulis nutols dar 10% toliau ir nebestabilizuos Žemės, tada jos ašis pradės visaip svyruoti dėl kitų planetų (daugiausia Jupiterio) traukos, per Discovery buvo apie tai valandos laida. Pagaliau patys primeskite - mažas greitis ne taip ir blogai. Lėtai važiuojančią mašiną sustabdyti lengva. Kitaip nei artimu šviesos greičiui skriejantį laivą. Dar pridurti galima, kad su juo susiduriančių dalelių energija būtų labai didelė. Koks nors akmuo pasipainiotų ir....... Vat įdomu kaip su įlindimu į tą hypererdvę, dar gi teoriškai beveik niekas neaišku.

Kas iš to , kad atrasim? Siųsim bangas ir lauksim 500000 tūkstančių metų, kol nueis, o ten niekas neturės tokio aparato?.. Šiaip abejoju ar ten netgi nuskristi įmanomą.. Kaip kad ir keli komentatoriai minėjo: 1. Kaip sustabdyt 300000km/h lekiantį objektą? 2. Kas jeigu koks asteroidėlis pasipainioja kelyje? O čia aš taip pamąstęs... Tai jeigu leki šviesos greičiu, koks "laivo" manevringumas? Ar matematiniais uždaviniais trajektoriją apskaičiuoji ir tikiesi, kad priekyje niekas nepasipainios?.. Ir įdomu kuo turi būti priemonė varoma, kad galėtum bent 100 metų skristi 300000km/h greičiu?

Gerai, perskaičiau straipsnį ir kaip visada...

Nobelio premijos vertos beletristikos Cia lygiai tas pats prognozavimas kaip kad Naglis Sulija prognozuotu ora kokiam Marse.

ir gauti už tai 1 000 000 dolerių prizą.

Siaip jau dabar esancios technologijos galetu pasiekt bent dali sviesos greicio ir kurios nebutu "out of fuel" ilga laika... 1. Saules bures 2. ION drive Aisq is karto tokie aparatai nepaims ir nesaus i prieki, bet greiti pagaus palaipsniui. Nebutinai ta planeta turi buti nutolusi tukstancius sviesmeciu. Ir esme tame, kad nebutinai suradus planeta tinkiancia gyvent/su gyventojais i ja reikia nuskrist, susisiekt ir pns, kad tai ka nors pakeistu zmoniu mastysenoje.

Na na Nereikia sakyk kad neimanoma padaryt vieno ar kito... Gal tiesiog mes dar daug ko nesuvokiam...

Čia lygiai tas pats kaip sakyti jog rytoj išdvės žmonija...

Man tai pavyzdziui cia neatrodo tokios nesamones, kaip visiems kitiems. Taigi yra tam tikras atstumas nuo saules, kuris yra laikomas gyvybei tinkama zona, ir yra tam tikro dydzio planetos, kurios laikomos tinkamom gyvybei, kai atras abu kriterijus atitinkancia planeta tada ir bus paskelbta, kad vo radome tinkama gyvybei planeta. Paemus visas atrastas planetas ir mazdaug procentaliai paemus kiek jos tinkamos gyvybei, sudejus i grafika gaunasi, kad kiekvienais metais vis artejame prie tinkamos gyvybei(tam tikro dydzio ir tam tikru atstumu nutolusios nuo savo saules) planetos atradimo. Aisku kiek suprantu tai ju metodas daug sudetingesnis turetu buti ir daugiau kintamuju itraukti, bet kiek zinau tai yra 2 pagrindiniai kintamieji, planetos dydis ir jos atstumas nuo zvaigzdes. O juk jau pakankamai daznai buna pranesimu, kad atrandama vis mazesniu ir mazesniu planetu, kurios yra beveik tinkamoje zonoje.

Jusc, niekas ir nesako, kad tai sapaliojimai (bent jau aš ne). Tačiau mokslininkai kalba taip, tarsi į tas planetas galima būtų nuskristi per kelias dienas, o pasiųsti pranešimą, jei tokia galimybė atsiras, pats lengviausias būdas pasaulyje. Toli gražu, taip nėra.

Atleisk, aš ne matematikas, o humanitaras, tad neturiu tokiems "briedams" laiko. Jei turi - tai prašom, paspręsk. Pasakysi, kas kaip ir kokią vietą užėmei. Man labiau patinka pokerį lošti.

Aha, kritikas nuo žodžio kristi, viaukt ir atgal į krūmus nepaaiškinęs nei apie ką. Bandom spėti mokslinėmis pajėgomis. Mėnulio trauka ir jos įtaka Žemės ašies svyravimams apskaičiuojama elementaria dinamika, na, jei šis žodis neaiškus tai pavyzdys apie kitą - greitį. Tarkim draugas stovi už metro, meta plytą. Imama ir pagaunam, lekia negreitai. Tokiu kaip plyta greičiu lekiantis erdvėlaivis gali sėkmingai išvengti pažeidimo, atsimuš plyta ir nulėks kažkur. O jei ji skrenda 100m/s greičiu? Sureaguot įmanoma, bet kinetinė plytos energija bus didesnė, pagaut sunkiau. O jei 16km/s? 200000km/s? Kokie šarvai beatsilaikys prieš tokią energiją? Eis kiaurai laivą visokie akmenukai. Kitas momentas - žmogus negali pakelti beribių apkrovų, maksimali 12G ir tai trumpalaikė treniruotam žmogui. Taip kad nei staigiai begėtis nei stabdyt negalima. Kelionė iki artimiausių žvaigždžių tokioms būtybėms kaip žmonės šio pasaulio numatomomis technologijomis, kurios pasiektų kažkokią dalį šviesos greičio, atrodytų kaip begėjimasis iki pusiaukelėje pasiekiamo maksimalaus greičio, po to likusį kelią letėjant, visą kelionę drebant dėl to vienintelio ir nepakartojamo akmenuko, kuris galėtų perskrosti visą laivą.

nuskrist i kita zvaigzde ar galaktika su dabartinem technologijom gyvam zmogui neimanoma, tai mazai tikslo ir ieskot planetu.o kad ju yra tai 100 proc garantija. vietoj to kad skraidyt sviesos greiciu, o paskui dar sustot is tokio greicio pasiekus tinkama planeta, manau paprasciau istobulint sistema kaip zmogu suskaitmenint, suskurt aparata ,,atomu pozicionieriu,, kaip atskaitmenint info ir pagal ta info kurt zmogaus kopija. o tada aparata siunti i planeta, is paskos lazerio spinduliu perduodi info aparatui , jis sukonstruoja zmogaus kopija ir tas bastosi po planeta, jei reikia tai dar info prisiunti kad is atomu daugiau zmoniu pririnktu. juk realiau sviesai keliaut sviesos greiciu nei materijai. aisku tokiam kiekiui info suarchyvuot ir perduot irgi reikia pajegumu, bet taip manau realiau. jei dabar elektronika kuriam 32 nm dydzio tai nebetoli ir atomu lygio elektronika, poto sekantis zingsnis 3D elektronika, sekantis etapas is aplinkos renkant atomus kurti 3 D gyvas butybes ir paskutinis etapas perdavus info kosmosu susikurt kopijas kituose pasauliuose- aisku cia irgi labai daug sunkiu uzduociu yra, bet vistiek paprasciau nei sudegint puse galaktikos kad igyt sviesos greiti materijai, kita puse galaktikos sukurent stabdant

Na jei jau skraidysime erdvelaiviu, tai bus sukurtos apsaugos sistemos kurios jau siuo metu yra mastomos. Aplink erdvelaivi generuos kazkoki lazerini sarva, kuris tas "plytas" lengvai sudoros. Neprisimenu kurio cia futuristo mintys, kazkokio japono.

Dar yra tokia įdomi mintis - siųsti užšaldytus apvaisintus embrionus. Po to jais robotai rūpintųsi ir auklėtų. Geležiniai tėčiai ir mamos

Primink kaip ta gera knyga vadinosi, kurioje buvo būtent taip ir ''keliaujama''...

Kas iš tų saulių būrių, kai jų nepasieks saulės spinduliai? Be to, tu ta bure nekeliausi.. O ir deguonies kažkaip reiks gaut. O į tavo paskutinį sakinį: tai kam ieškot? Maždaug : radom visiškai identišką planetą kaip žemė, sąlygos tokios pačios.. ir žodžiu.. baigiam darbą? Na, jei aš ieškočiau egzoplanetų, tai kitas tikslas, automatiškai, būtų susisiekimas su ta kita planeta/gyventojais. Be to, ką sakys religija, kai ras planetą su jos gyventojais, gyvomis būtybėmis Žinau, kad niekas netiki Dievu, bet vat įdomu