Kosmosą galėtų kolonizuoti nebent astronautai - kyborgai?

et. lengviau kibernizuot, nei sukurt zeme kitose planetose? kodel daug kas mano, kad lengviausias sprendimas yra geriausias? juk esme ne kiekybeje, o kokybeje. visu zemes gyventoju ar taip ar taip neissiusi

Visu pirma zmones niekur neiskeliaus,kol pacioje zemeje bus geresnes salygos gyvent tarkim nei marse ar dar kur kitur.Visu antra,nemanau,kad iseitis butu kolonizuoti saules sistema.Kadangi saule vienintele pas mus,tad skirtumo nera ar zemeje gyvens labai blogomis salygomis,ar kokiam marse,apie kitose planetose galimybe gyvent neverta kolkas ir diskutuoti.Kadangi sukurti palankias salygas tam,ar kolonijas statyt,pirma reikia tyrimu issamiu,koks klimatas,poveikis ir t.t.Tad tai uzimtu begale laiko.Aisku butu geriau rasti kita sistema su panasiom salygom turincia planeta,tik vat labai didele atstumo problema.Zodziu kolkas su turimomis technologijomis nekvepia gyvenimas kitose planetose.

Marsą padaryti gyvenamą užtruktų daugiau nei 600 metų. Manai per artimiausius bent jau 300 metų žmogus nesugebės save pritaikyti prie nežemiškų aplinkybių?

Na dėl žvaigždės skleidžiamos radiacijos ilgalaikės kosmoso kelionės žmogaus kūnas neatlaikytų, tačiau šia kryptimi nemažai diskutuojama ir galbūt netgi dirbama. Paskutinis problemos sprendimo būdas, kurį girdėjau tai kosminio laivo palydovas, kuriantis dirbtinį magnetinį lauką. Taip radiacijos lygis sumažėtų kosminiams keliautojams. O dabar nukrypstant nuo temos būtų galima pafantazuot, kaip tas kiborgas galėtų atrodyt. Nebūtinai robotas jis juk turi būt. Kodėl negali būt tiesiog paprastas žmogus su implantuotais moduliais apsaugančiais nuo tam tikrų žalingų kosmoso arba kitos planetos sąlygų? Dabartinėm technologijom tai fantastikos sritis, tačiau tariant, kad technologijos sparčiai plėtosis, tai visi šie žmogaus "patobulinimai" tampa visai realūs.

suprantu. as norejau pasakyti, kad ne visada lengvesnis variantas yra geresnis

Visų pirma reikia suprasti žmogaus biologija, tada galime kalbėti apie rimtesnę žmogaus kibernizaciją. Širdis, palyginus su plaučiais ar kt sudėtingais organais yra labai paprastas organas, del to šiandien ir turime dirbtinę širį. Nežinome daug dalykų, neurobiologija tik dabar pradeda statyti rimtesnius pamatus, nes atsirado galimybe realiu laiku stebeti smegenyse vykstančius procesus, neiveikiame daug ligų susijusiu su genais ir jų veikla, tai tik rodo kiek daug dar reikia atrasti kol galesime dar tik svajoti apie, kibernetinį žmogų galintį pranokti žmogų, bei kibernetines butybes galincias intelektualiai prilygti arba pranokti žmogų.

Svajoti visada galima, o sunkesnis variantas jau is karto yra blogesnis uz lengvesni.

Knygoje "Pirmyn i Marsa" isdestyti visi imanomi pavojai astronautams skrydzio i Marsa pirmyn ir atgal metu, bei esant kitos planetos pavirsiuje. Pavojai gyvam organizmui ivairus pradedant nuo ilgo skrydzio, jonizuojancios spinduliuotes, nervinio issekimo, ligu ir baigiant techninemis avarijomis ir gedimais. Isvada tokia, kad zmogus fiziskai nera tam pasiruoses, tad daug logiskiau butu nerizikuoti aukstos kvalifikacijos profesionaliu astronautu gyvybemis ir i Marsa siusti moderniausiomis technologijomis "apsiginklavusius" kyborgus.

Baikim tusčiai spekuliuoti. Juk to niekas iš mūsų juk nesulauks, o kintamųjų yra per daug, kad būtų įmanoma, ką nors nuspėti. Geriau kalbėkime, kaip išsaugoti žemė tokią, kokia ji yra dabar, dar porą tūkstanmečių.