Mėnulis ir Elonas Muskas. Dvi kosminės istorijos 2024 metais nulems žmonijos ateitį ()
Šiais metais įvyks laukiamiausia kosminė misija.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ilgai laukta 2024-ųjų misija gali reikšti naujos erdvės tyrinėjimų eros pradžią. Tačiau pirmiausia žmonija turėtų išlaikyti svarbų išbandymą, kuris pastūmės mūsų technologinę plėtrą į orbitą, rašo „Forbes“.
Tikėtina, kad šiais metais pagrindinės diskusijų temos bus dirbtinis intelektas, klimato kaita ir biotechnologijų pažanga. Tačiau dvi kosminės istorijos yra tam tikras išbandymas, galintis nustatyti žmonijos vystymosi trajektoriją.
Pirmoji istorija susijusi su NASA „Artemis 2“ misija, kurios metu žmonės pirmą kartą per daugiau nei 50 metų keliaus aplink Mėnulį ir atgal. Tai bus pirmasis astronautų skrydis per daugelį dešimtmečių už žemos Žemės orbitos.
Kai paskutinį kartą NASA astronautai skrido į Mėnulį, pagrindinė paskata tam buvo JAV ir buvusios SSRS konkurencija erdvėje Šaltojo karo metais. Šį kartą paskatos kitokios. Dėl klimato krizės ir daugelio tarpusavyje susijusių problemų, turinčių įtakos mūsų gamtos ištekliams, Mėnulio ir apskritai kosmoso vystymasis yra labai svarbus momentas. Juk žmonija turi rasti naujų būdų palaikyti gyvybę tokią, kokią mes ją žinome.
Milijardierius Elonas Muskas mano, kad žmonės turėtų tapti daugiaplanetine rūšimi, kuri leis žmonijai pabėgti nuo visuotinio atšilimo. Pavyzdžiui, jis siūlo kai kuriuos žmones perkelti į Marsą. Tačiau yra daug daugiau praktinių tikslų, kuriuos reikia apsvarstyti trumpesniu laikotarpiu.
Vertingų išteklių gavyba asteroiduose ar Mėnulyje gali sumažinti aplinkos taršos lygį Žemėje. Šiuo atžvilgiu pragmatiškesnis milijardierius yra Jeffas Bezosas, kuris jau pasiūlė perkelti visą sunkiąją pramonę į orbitą arba už jos ribų.
Naujosios „Artemis“ Mėnulio programos įgulos misijos, kurios prasidės 2024 m., gali paskelbti naują kosmoso tyrinėjimų erą. Pagrindinis programos tikslas – pirmą kartą istorijoje užtikrinti nuolatinį žmogaus buvimą Mėnulio paviršiuje, taip pat sukurti pirmąją kosminę stotį jo orbitoje. Tokiu būdu „Artemis“ programa gali padėti pamatą naujai žmonijos daugiaplanetei infrastruktūrai.
Tačiau yra ir kita kosmoso istorija, kuri gali padaryti skrydį į Mėnulį neįmanomą ir privesti prie technologinių pasiekimų orbitoje sunaikinimo.
Kalbama apie tai, kad Žemės orbitoje susikaupė labai daug palydovų, įvairių erdvėlaivių, taip pat didžiulis kiekis kosminių šiukšlių. Prognozuojama, kad įvykus dideliam susidūrimui orbitoje gali susidaryti nuolaužų debesis, kuris skrietų didžiuliu greičiu, o tai sukeltų dar daugiau susidūrimų. Dėl to orbitoje gali susidaryti toks tankus šiukšlių debesis, kad dėl jo visa kosminė erdvė aplink Žemę praktiškai bus nepasiekiama nei žmonėms, nei robotams.
Tam yra dvi galimos priežastys :
- Orbitoje esančių objektų skaičius šį šimtmetį išaugs eksponentiškai ir beveik nieko nebus padaryta, kad būtų išvengta susidūrimų;
- Remiantis prognozėmis, Saulės aktyvumo pikas įvyks sausio viduryje ir tęsis iki 2024 metų spalio, o tai reiškia, kad daugelis orbitoje esančių palydovų gali būti išjungti dėl galingiausių saulės blyksnių.
Prieš 10 metų Saulės aktyvumo pikas buvo gana silpnas, dabar mokslininkai prognozuoja, kad jis bus daug stipresnis nei pastarasis. Tačiau nuo to laiko įrenginių orbitoje gerokai padaugėjo, taip pat šiukšlių. Todėl išaugo didelių susidūrimų rizika.
Jei per kelias savaites ar mėnesius daugumą šios orbitos infrastruktūros sunaikins daugybė susidūrimų, tai bus tikra nelaimė. Mūsų informacinė infrastruktūra staiga gali būti nublokšta beveik šimtmečiu atgal. O misija į Mėnulį taip pat gali būti neįmanoma.
