Labai keista vieta. Prie Brazilijos krantų yra paslaptingas kyšulys su neįtikėtinai šaltu vandeniu (Foto) ()
Mokslininkai jau seniai pastebėjo, kad paviršiniai vandenys aplink Frio kyšulį yra itin vėsūs, tačiau ne iš karto suprato, kaip ir kodėl taip nutinka.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1500-ųjų pradžioje Europos tyrinėtojai pirmą kartą apžiūrėjo dabartinės Rio de Žaneiro valstijos pakrantę. Tada jie aptiko pakrantės ruožą su baltu smėliu, turkio spalvos vandeniu, mažomis lagūnomis ir sodriai žaliais kalnais, kylančiais iš jūros, rašo „SciTechDaily“.
Tačiau tyrėjų dėmesį patraukė tai, kad vanduo vienoje iš vietovių, lyginant su aplinkiniais vandenimis, pasirodė itin šaltas. Temperatūros skirtumas buvo toks didelis, kad vietinis kyšulys Brazilijos pietryčiuose buvo vadinamas Cabo Frio, o tai portugališkai reiškia „šaltasis kyšulys“.
Praėjusiais metais Landsat 9 OLI-2 (Operational Land Imager-2) sugebėjo užfiksuoti nuostabią nuotrauką iš kosmoso, kuri parodo, kiek šaltesni paviršiniai vandenys netoli Frio kyšulio. Šiandien mokslininkai gali tiksliai įvardinti šio keisto gamtos stebuklo priežastį: iš vandenyno gelmių į paviršių pakilęs šaltas vanduo keliais laipsniais atvėsina viršutinius vandens sluoksnius.
Naujajame darbe NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos mokslininkai naudojo duomenis iš itin didelės raiškos didelio masto jūros paviršiaus temperatūros analizę, taip pat palydovinius duomenis ir stebėjimus iš laivų ir plūdurų. Toliau mokslininkai panaudojo skaitmeninį jūros dienos modelį, sukurtą remiantis radaro topografinės misijos stebėjimais.
Komandai pavyko atrasti, kad nuostabus Brazilijos „šalčio stebuklas“ daugeliu atžvilgių susiformavo dėl vyraujančių vėjų. Didžiąją metų dalį, ypač pavasarį ir vasarą, pajūryje pučia stiprūs šiaurės rytų vėjai, stumdami nuo kranto šiltus paviršinius vandenis. Dėl to vėsus vanduo kyla iš vandenyno gelmių ir laikosi paviršiuje.
Šis nuostabus gamtos stebuklas taip pat teigiamai veikia vietines ekosistemas. Esmė ta, kad gilesnėse srovėse gausu maistinių medžiagų, kurios maitina fitoplanktono populiacijas, kurių reikia jūrų ekosistemoms klestėti.
Ankstesni tyrimai taip pat parodė, kad vietinė vėsi zona yra 200 kilometrų ilgio ir apie 20 kilometrų pločio, kai kuriose vietose temperatūra svyruoja 8 laipsniais Celsijaus.
